ADVENTINĖS PREMJERO GODOS

Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės ministerijos ir streiko nenutraukia. Ir taip jau ketvirtą savaitę.

Blogai. Netvarka. Asmeninis autoritetas smunka piliečių ir, baisiausia, – rinkėjų akyse. O dar kažin kokie politologai neužsičiaupia apie kažkokias "dideles klaidas". Ar tai turėtų reikšti, kad įsiterpti tarp pretendentų į kandidatus jau nebėra ne tik jokių vilčių, bet ir prasmės? Sudie, S.Daukanto aikšte? Absoliuti neviltis.

O juk jis šiandien – net ministras pirmininkas, bet štai negali kokiam Gabrieliui L. (kad ir kieno anūkas tas būtų) rėžti kaip koks siuvėjas Juozukas savo kolegei: "Tu esi stora, bulvės veidu (nors snukiu skambėtų įtikinamiau) ir kugelio (tų pačių bulvių plokštainio) smegenimis!"

Taip sau leidžia tik Juozukas, nors buvo laikas, kai tas pats premjeras, kai jis dar nebuvo premjeras, drąsiai užčiaupė tokią Loretą G., kai ta dar turėjo kažkokias pareigas Seime. Ėmė ir užčiaupė. Ne bobų reikalas aiškinti, kodėl paklydęs Igoriokas su antrankiais ir policininko AK-47 važinėjasi Vilniaus troleibusu, o ne policijos opeliu.

O taip norėtųsi jiems visiems, kurie purkštavo dėl biudžeto, garsiai pasakyti, ką jis apie juos galvoja. Pasakyti be jokios cenzūros, galbūt net rusiškai (nesgi tautinės tų žodžių atsargos tokio efekto neduotų), garsiai ir ne feisbuko paskyroje, o tiesiai išrėžti tiems bulviaveidžiams (nors bulviasnukiai skamba geriau).

O čia dar Seimo pranckietis, regis, taip pirmininką vadina toks R.Valatka, pasirodo, neskaitęs nei kažkokio "Gyvulių ūkio", anei ekonomisto R.Kuodžio įžvalgų. Satyrinės alegorijos? Ar tai turi ką nors bendra su alergija? Ne? Tada ir aš nežinau. Kai neišrinks į prezidentus, reikės pradėti skaityti knygas. Gal pravers kada nors ateityje.