AUKOS UNIFORMA, ARBA KOKIA APRANGA YRA PROVOKUOJANTI?

Vadinamasis victim blaming (pačios aukos kaltinimas dėl to, kad prieš ją įvykdyta nusikalstama veika), jau senokai turėjo tapti antru nacionaliniu lietuvių sportu po krepšinio. Absurdiškiausi kaltinimai, įprasta, žeriami moterims, kurioms teko patirti seksualinę prievartą ar priekabiavimą. Na, žinote, visi tie "tai kodėl su vyru dviese patalpoje pasilikai, jei neplanavai su juo mylėtis?", "visos jos gašliomis akimis žiūri, o paskui vyrams gyvenimus sugadinti bando" ir mano asmeniškai mėgstamiausias "ji buvo apsirengusi provokuojamai".

Na, taip, ir man keistoka, kai merginos (juolab nesvilinant 30 laipsnių karščiui), į miestą eina kone pusnuogės. Visų pirma dėl to, kad taip rengtis, bent asmeniškai man, atrodo labai nepatogu – nė ant žemės nukritusios smulkmenos pasilenkti paimti negali, nes iškart visiems aplinkiniams parodysi grožybes tokiu ryškumu, kokiu nebent moterų daktaras įpratęs matyti. Bet ne apie tai šįkart. Ir net ne tai, kad labai dažnai nukenčia moterys, pasipuošusios džinsais ir kukliu megztiniu.

Visų pirma labai neteisinga sakyti, kad mergina vien dėl to, kad segi trumpą sijoną, yra laisvo elgesio. Žinau ne vieną kekšės epiteto vertą personą, besirengiančią labai konservatyviai. Kitas dalykas, taip, galbūt panelė iš tiesų apsirengė atviriau siekdama pelnyti vyrų dėmesį. Gal parodyti dekoltė nusprendė ne dėl to, kad drabužis madingas ar labai didžiuojasi savo kūnu, o paprasčiausiai todėl, kad nori su jai simpatišku vaikinu paflirtuoti, gal net pasibučiuoti ar pareiti iš klubo namo "arbatos atsigerti". Bet čia turbūt svarbiausia ir kartu dažniausiai pamirštama detalė – su jai simpatišku vaikinu.

Kad moteris, nors ir be jokių įsipareigojimų, sutiktų permiegoti su Petru, visiškai nereiškia, kad ją grabinėti įgauna teisę Petro draugas Kęstutis (jokių aliuzijų į liūdnai pagarsėjusį politiką, grynas atsitiktinumas). Faktas, kad jos sijonas trumpas ar suknelė aptempta it nailoninė kojinė, nereiškia, kad ji kažkam skolinga naktį drauge. Sakysite, nušneku? Prašom, atvirkščias pavyzdys, kurio, beje, smagaus socialinio eksperimento forma neįgyvendinau vien dėl to, kad branginu savo dantis.

Įsivaizduokite: į klubą ar barą įžengia prabangiai apsirengęs vyriškis. Itališkas kostiumas, apie kokybę ir gamintojų meistriškumą bylojantys batai, laikrodis, kainuojantis kone kaip vieno kambario butas. Nutaisiusi grobuonišką žvilgsnį prišoku prie jo ir reikalauju: "Pirk man brangiausio šampano!" arba "Gal važiuojame pas mane, prijungsime tavo kortelę prie mano "Net-a-Porter" paskyros, batelių paieškosime..." Pamačiusi nustebusį vyruko žvilgsnį pasipiktinu: "O tai kodėl tada su tuo mersu demonstratyviai prie pat įėjimo parkavaisi, jei nenori manęs paremti, tyčia moteris erzini?" Arba (nė nesusimąstydama apie tai, kad gal tam žmogui nei aš pati, nei mano įžūlumas gero įspūdžio nedaro) metu stipriausią argumentą: "O va mano draugės tai klausei, kuo ją pavaišinti, chame!" O gal apskritai, pribėgu ir nieko neklaususi kišu ranką jam į kišenę ir tik capt už piniginės! Turbūt toks performansas nesibaigtų sėkmingai – arba būčiau išvadinta įžūlia kvaile, arba, pasitaikius piktesniam džentelmenui, dar ir šonus aplamdytų. Nes visiems turbūt aišku, kad toks elgesys būtų idiotiškas. Bet kažkodėl moteris su miniaku – žalia šviesa rankų laisvei?

Nesu naivi ir suprantu, kad gyvename pasaulyje, kuriame dažnai ant ko gaudai, tas ir kimba. Nieko nuostabaus, kad tiek į seksualumą savo apranga deklaruojančią moterį, tiek į visa savo povyza apie materialinę gerovę skelbiantį vyrą bus atkreiptas dėmesys, kils tam tikrų intencijų. Bet čiupti tą moterį už sėdmenų yra lygiai tas pats, kas griebti oligarchiškos išvaizdos vyrui už... piniginės. Abiem atvejais gali gauti per nagus. Ir visiškai pelnytai.