Naujoji Austrijos koalicinė centro dešinės vyriausybė daug kam kelia nerimą, bet tik ne Vokietijos dešiniųjų liberalų dienraščiui „Frankfurter Allgemeine“. Anot jo, „galima nemėgti valdžioje atsidūrusių personų ar jų politinės krypties, tačiau gerbti jas reikia, nes jos atitinka rinkėjų valią.

Programa, kurią būsimasis kancleris Sebastianas Kurzas ir būsimasis vicekancleris Heinz-Christianas Strache praėjusį savaitgalį pristatė, numato reformas, bet ne revoliuciją.

Sumažinti administracijos aparatą, palengvinti mokesčių naštą, pakelti gyvenimo lygį, stabdyti nelegalią imigraciją – šitie šūkiai programoje maždaug atitinka pažadus, duotus per rinkimų kampaniją.

Tik siūlomos konkrečios priemonės dar ne tokios plačios ar lieka užuominomis.

Apskritai, jeigu tam yra pagrindo, reikia naują vyriausybę kritikuoti už tai, ką ji daro, o ne už tai, kokia ji yra. Demokratija ir teisinė valstybė čia nepastatytos ant kortos“, – rašė Frankfurto liberalų laikraštis.

Su tuo sutiko ir kitas nacionalinis Vokietijos dienraštis, Berlyne ir Hamburge leidžiamas „Welt“. Jo žodžiais, „Austrija nestovi prie bedugnės, kaip girdima iš kairiųjų. Bet nėra ji ir pavyzdinga šalis, kuria bėglių politikoje turėtų sekti Vokietijai, kaip skamba iš krikščionių socialų (CSU).

Gerai, kad viena šalis ir vienas politikas gauna galimybę ne tik griežtos migracijos politikos pareikalauti, bet ją ir įgyvendinti – ir tai sutinkamai su šalies konstitucija bei Europos Sąjungos nuostatomis.

Bus įdomu pasekti, kaip toli Austrijos vyriausybė pajėgs šiuo keliu pažengti“, – teigė konservatyvus Vokietijos laikraštis.

Liuneburgo Žemutinėje Saksonijoje dienraštis „Landeszeitung“ reiškė nuomonę, jog Europos Sąjungai su Austrijos konservatorių (liaudies partijos) ir dešiniųjų liberalų (laisvės partijos) koalicine vyriausybe bus labai sunku, nes „Vienos politika ateity žada būti panašesnė į Lenkijos ar Vengrijos politiką“. 

„Taip, čia prie valstybės vairo atsistoja aiškiai dešiniųjų vyriausybė su priešiška migrantams ir draugiška ekonomikai programa, – rašė Vienos dienraštis „Standard“, – bet to yra ir kitur vakarų Europoje, ir tai atitinka Austrijos rinkėjų valią.

Jie juk Liaudies partijai (ÖVP) ir Laisvės partijai (FPÖ) per spalio rinkimus suteikė ryškią daugumą, gerai žinodami, kad Sebastianas Kurzas ir Heinz-Christianas Strache ko gero valdys kartu.

Jei rinkimų kovoje H.-Chr. Strache sąmoningai dėjosi rimtu politiku, tai savaitgalį, kartu su S. Kurzu pristatydamas bendrą vyriausybės programą, prisiekiančią laikytis  proeuropietiško kurso, jis jau atrodė kaip gana blankus konservatorius, be mažiausio polinkio į provokacijas“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.

Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ vertinimu, abiejų partnerių „pristatyta vyriausybės programa yra dešiniojo konservatizmo su kai kuriomis simbolinės politikos priemaišomis, bet apskritai imant ji solidi ir gerai pagrįsta.

Daug žadanti naujovė yra ta harmonija, kuri akivaizdžiai tvyro tarp abiejų koalicijos partnerių. Pirmą kartą po ilgesnio laiko susidaro įspūdis, kad visa vyriausybė traukia į tą pačią pusę“, – rašė Ciuricho laikraštis, turėdamas omenyje, jog anksčiau, kai Austriją valdė konservatorių ir socialdemokratų „didžioji“ koalicija, abi pusės kartais traukdavo priešingom kryptim.

Su nerimu į padėtį Austrijoje žvelgė Briuselio regioninis laikraštis „Standaard“: „Austrijoje pavyko tai, kas anksčiau Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje nepasisekė: kraštutinai dešiniojo populizmo proveržis.  H.-Chr. Strache turi itin neskanią politinę praeitį, per kurią jo flirtas su neonaciais eina kaip raudonas siūlas.

Tai, kad daugiau nei ketvirtadalis austrų jaučia jų mintims prielankumą, rodo, kokia populiari ir priimtina Europoje pasidarė kraštutinė dešinė“, – rašė Belgijos sostinės dienraštis.

Kad taip, deja, yra, sutiko ir Bratislavos laikraštis „Sme“.

Rusijos verslo dienraštis „Komersant“ pažymėjo, kad „šiandien Europą apėmė gili krizė. Ją kankina varginančios derybos dėl „Brexito“ ir Rytų Europos šalių sukilimas prieš Briuselio migracijos politiką. Būtų jau per daug atidaryti dar vieną frontą prieš Austriją.

Tačiau Maskvai nauja vyriausybė Vienoje yra gera žinia. Ilgalaikėje perspektyvoje ji galėtų prisidėti prie sankcijų Rusijai panaikinimo“, – rašė Maskvos laikraštis.

Anot Bordo miesto Prancūzijoje regioninio dienraščio „Sud-Ouest“, „kylant populistinėms, Europai priešiškoms ir kartais V. Putinui draugiškoms tendencijoms nuo Varšuvos per Budapeštą iki Vienos, visa Europos Sąjunga atsidūrė po klaustuko ženklu. Tai ypač neparanku todėl, kad Austrija kitų metų antrą pusę perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai“, – rašė Prancūzijos laikraštis.

Dauguma laikraščių į kraštutinių dešiniųjų atsiradimą Austrijos vyriausybėje reagavo vienu iš dviejų būdų. Arba jie tai apgailestavo ir įvardijo kaip baimę keliantį poslinkį visoje Europoje, arba jie argumentavo, kad kraštutiniuosius dešiniuosius sutvardys jų partneriai nuosaikūs dešinieji, ką jau, esą, rodo jų palyginti priimtina bendra programa.