KREPŠINIO ŠVENTVAGYSTĖ

Kur tai matyta? Absurdas, pasityčiojimas iš lietuvybės, iš visko, kas mums šventa! Pranas Lubinas ir kiti mūsų krepšinio tėvai grabe vartosi! Turbūt taip bambėtų sporto sirgaliai, jei įvyktų tai, kas, iš esmės, neišvengiama.

O neišvengiama yra tai, kad nacionalinėje krepšinio rinktinėje turėsime legionierių. Kad ir kaip drastiškai tai skambėtų. Kol ultrapatriotai taisosi beretes ir mintyse renka prakeiksmus, ramiai pasvarstykime. Šiemet Lietuvos rinktinės laukia pasaulio čempionatas Kinijoje. Ateinantį rudenį lietuviams teks galynėtis ne tik su Europos komandomis, bet ir su JAV, Argentina bei kitomis krepšinio milžinėmis. Žinant, kad prieš dvejus metus Senojo žemyno pirmenybėse kritome jau aštuntfinalyje, labai realu, kad prisidėjus dar 4–5 pajėgioms kitų žemynų ekipoms, susidursime su dar didesniais iššūkiais.

Na, gerai: optimalios sudėties Lietuvos rinktinė pajėgi įveikti ir stipriausius priešininkus. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad savo svajonių komandos šiemet nesurinksime. O didžiausia spraga atsivers po krepšiu. Eurolygoje žibėjęs Artūras Gudaitis jau senokai gydosi sunkią traumą ir bent iki rudens rimto krepšinio neragaus. Stumdytis su galingais "centrais" galės tik Domantas Sabonis ir sveikstantis Jonas Valančiūnas. Bet svarbiausios sezono kovos dar tik artėja. Neduokdie, jei susižeis dar kuris nors iš mūsų milžinų. Tada visų žvilgsnis nukryps į Donatą Motiejūną. Nors dairytis jau bus per vėlu. San Antonio "Spurs" klubo naujokas nenusiteikęs užkasti karo kirvio su rinktinės treneriu Dainiumi Adomaičiu.

Akivaizdu, kad Lietuvoje daugiau elitinio lygio aukštaūgių tiesiog nėra, todėl lieka vienas kelias – ieškoti tinkamų legionierių. Pastarojo Europos čempionato nugalėtojos Slovėnijos pavyzdys įrodo – šiuolaikiniame krepšinyje mažoms valstybėms verstis vien savais ribotais resursais – įmanoma. Tačiau bent vienas kokybiškas užsienietis starto penkete, net ir vidutinio pajėgumo rinktinę gali užkelti į pačias didžiausias aukštumas.