Garsus pasaulyje santykių ekspertas Gary Chapmanas vienoje savo bestseleriu tapusių knygų apie penkias meilės kalbas primena: meilę augina pakylėjantys, įvertinantys, pagiriantys žodžiai. Tad Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse norisi įtraukti visus spyglius ir nusišypsoti Lietuvai.

Tai nelengva. Amerikietiškas čyzas prie mūsų veidų neprilipo – lietuvis šypsosi tik turėdamas svarią priežastį. Šypseną mums sukelia geri dalykai, o jų kartais kaip adatos šieno kupetoje tenka paieškoti. Mea culpa – žiniasklaidos broliai prie to nemenkai prisideda. Yra tekę rengti gerų naujienų rubriką. Patikėkite, tai buvo daug laiko užimantis užsiėmimas. Štai ir šiomis dienomis – pro "valstiečių" niautynes vos ne vos prasikalė žinia: pirmąkart po aštuonerių metų pertraukos Vilniuje pradėta statyti nauja mokykla. Tiesa, plačiai šypsotis galėsime, kai tokią žinią išgirsime ne iš sostinės, bet iš provincijos. Tačiau ir joje yra perliukų. Savotišku MO tapo Kelmėje ką tik duris atvėręs privatus lazdų muziejus. Tautodailininkas Mečislovas Ežerskis pardavė savo vieno kambario butą ir su visa kolekcija – beveik 4 tūkst. gamtos stebuklų įsikėlė į nusipirktą medinį namuką, kurį suremontavo artimųjų padedamas. Graži dovana Lietuvai, įteikta tyliai tylutėliai.

Gal pavargę, prigesę, kartais net pagiežingi tampame, bet vis tiek turime laisvę ir savo namus – Valstybę.

Tylaus pagarbumo deficitas šiandieną – didžiulis. Todėl ne vien dėl simboliškos poeto Justino Marcinkevičiaus mirties vasario 16-ąją norisi prisiminti šį žmogų, skleidusį ne tik meilę Lietuvai, bet ir žmogišką gerumą, jautrumą. Todėl ir širdžių prezidentas tebėra Valdas Adamkus, šiandien nerimaujantis: Lietuvos politikams labiausiai trūksta nuoširdumo.

Nematydami deramo pavyzdžio ir mes vis labiau tolstame nuo tikrųjų vertybių, vis labiau nusiviliame. Vienas domininkonas patarė: jei nežinai, ką daryti, galvok apie tai, kas esi. Gal pavargę, prigesę, kartais net pagiežingi tampame, bet vis tiek turime laisvę ir savo namus – Valstybę. Norisi tikėti, kad jaučiame Vasario 16-osios įpareigojimą, duotą kiekvienam iš mūsų. Tas lakoniškas, vos 122 žodžių dokumentas, suteikė vilties būti nepriklausomiems. O laisvė, kaip ir meilė, yra darbas. Nesibaigiantis.