O. Sencovo (ne)laisvė | kl.lt

O. SENCOVO (NE)LAISVĖ

Neseniai pasaulio dėmesį prikaustė veiksmo filmą primenanti Ukrainos specialiųjų tarnybų operacija, imitavusi žinomo žurnalisto, Kremliaus kritiko Arkadijaus Babčenkos nužudymą, (siekiant išsiaiškinti ir sulaikyti jo galimos žmogžudystės užsakovus iš Rusijos. Realybė buvo suklastota, bet žurnalistas stebuklingai išgyveno.

Tačiau jau kuris laikas vyksta kita, su Ukrainos ir Rusijos santykiais ir net su kinu susijusi drama, kurios tikrumu neįmanoma abejoti. Rusijoje neteisėtai kalinamo ukrainiečio kino režisieriaus Olego Sencovo gyvybė kybo ant plauko. Po prieš ketverius metus teisinį nihilizmą demonstravusio Rusijos teismo proceso, skyrusio režisieriui 20 metų už poliarinio rato Rusijos kalėjime Labytnangyje. Šios vietos nėra "Google Street" žemėlapyje, o pasiekti ją, kaip ir objektyvias žinias apie šią situaciją, sunkiai įmanoma, tik su specialiu transportu (žiemą – ledas, vasarą – potvyniai).

Bet kokias laisvam, demokratiškam pasauliui prieinamas gynybos priemones praradęs O.Sencovas gegužės 14 d. paskelbė bado streiką. O.Sencovas nurodė vienintelę streiko nutraukimo sąlygą – 64 Ukrainos politinių kalinių Rusijoje išlaisvinimą. Režisierius neprašo, kad pats būtų paleistas į laisvę. Advokatui O.Sencovas perdavė, kad eis iki galo: arba žus, arba jo reikalavimai bus įvykdyti. Po kurio laiko bado streiką ir reikalavimą išvaduoti O.Sencovą paskelbė toje pačioje byloje nuteistas Krymo antifašistas Aleksandras Kolčenka.

Įpusėjus jau trečiam O.Sencovo bado dešimtadieniui, paramos, palaikymo režisieriui iki šiol neišreiškė nei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, nei Lietuvos kultūros ministerija, nei Lietuvos prezidentūra (pvz., tai jau padarė Estijos prezidentė). Nepastebėjau jokios viešos reakcijos, palaikant savo kolegą, ir iš Lietuvos kino centro. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis socialiniame tinkle pakvietė visus pasirašyti peticiją, bet iki šios dienos stebina labai mažas (266) pasirašiusiųjų skaičius. Ar kino bendruomenei, Europos kino industrijos, kino festivalių atstovams stinga vienybės tokią svarbią akimirką?

Kanų kino festivalyje jau tapo tradicija palikti tuščias žinomų kino kūrėjų, režisierių, kurie yra įkalinti dėl politiškai sufabrikuotų bylų jų valstybėse, kėdes. Šiemet tai buvo Jafaras Panahis (Iranas) ir Kirilas Serebrenikovas (Rusija). Ko gero, ne vien dėl meninės vertės, bet ir dėl politinių aplinkybių, abiejų filmai buvo įvertinti prizais ir įgaus didesnį platinimo potencialą, o žiūrovai iš viso pasaulio sužinos apie šių filmų režisierių situaciją. Bet ar šiandien vis dar pakanka apsiriboti žinojimu ar žinios skleidimu? Festivaliui įpusėjus, Kanus turėjo pasiekti ir žinia apie O.Sencovo paskelbtą bado streiką. Tai, kad režisierius ryžosi tokiam sunkiam desperatiškam veiksmui, rodo, kad vien tik kalbų ir socialinių tinklų grotažymių nepakanka, tikri, realūs veiksmai nevyksta arba jų per mažai.

Ko bus vertas kinas, jei jis užsimerks prieš šiandieninę tikrovę?

Kino kūrėjai, industrija, žiniasklaida gali padaryti daugiau, negu vėl dar kartą išreikšti "didelį susirūpinimą". Ar negalėjo kartu su JAV ekonominėmis sankcijomis tam tikro boikoto paskelbti ir "Oskarus" teikianti Kino akademija? Ar visas kino pasaulis kartu su Lietuva negalėjo boikotuoti Vladimirui Putinui artimo žmogaus Sergejaus Michalkovo vadovaujamo Maskvos kino festivalio, kuriame šiemet buvo rodomi filmai tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų šalių? Tai tik keli pasirinkimai, neabejoju, kad gabūs kultūros vadybininkai, kino strategai ir menininkai sugalvotų kur kas daugiau būdų parodyti savo nepritarimą Ukrainos kino režisieriaus įkalinimo atžvilgiu.

Apie kino poziciją vokiečių nacizmo laikotarpiu Jeanas Lucas Godard’as savo "Kino istorijose" sakė, kad net mirtinai subraižytas 35 mm juostos kvadratėlis gali išgelbėti tikrovės garbę. Ko bus vertas kinas, jei jis užsimerks prieš šiandieninę tikrovę?

Prisiminkime debiutinį O.Sencovo filmą "Žaidėjas", kurio veikėjas, jaunuolis iš Simferopolio, yra aistringas kompiuterinių žaidimų žaidėjas. Pasak kino kritiko Michailo Jampolskio, šis filmas yra "apie tai, kaip žaidimas ir iliuzijos galų gale neįstengia prasiskverbti į tikrovę ir ją pakeisti". Bet anot M.Jampolskio, šiandien matome atvirkštinį vaizdą, kaip iliuzijos jėgos struktūrų atstovų galvose negailestingai prasiskverbė į mūsų tikrovę.

Su kiekviena O.Sencovo kalėjimo diena Rusiją turėtų pasiekti naujos sankcijos, bet iki šiol į "Magnitskio sąrašą" vis dar nėra įtraukti tie, kurie susiję su šita sufabrikuota byla, tie kurie režisierių sulaikė, areštavo, teisė ir nuteisė, nors šių Rusijos piliečių pavardės yra žinomos.

Kol O.Sencovas silpsta kalėjimo kameroje, V.Putinas toliau vaidina komediją, kartodamas, kad negali paveikti savo šalies teismų sprendimų, neva ukrainietis nuteistas sąžiningai už terorizmą, nors kaltinimai neturi jokių įrodymų

Teisus Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kad tolimesnis ukrainiečio kalinimas ir, blogiausiu atveju, jo žūtis, atsisuks prieš pačią Rusiją valdžią, nes apie stebėtiną drąsą demonstruojantį O.Sencovą "bus statomi filmai, rašomos knygos ir gatvės bus vadinimas jo vardu".

Iki Pasaulio futbolo čempionato Rusijoje liko mažiau nei savaitė. Nežinau, ar galima ilgiau nei mėnesį išbūti be maisto. Nežinau, kiek dienų įmanoma išbūti tokioje vietoje – Rusijos glūdumos kolonijoje, kur nuteistieji kalinami už itin sunkius nusikaltimus, kurią tiksliai pavaizdavo Sergejus Loznica filme "Nuolankioji".

O.Sencovo bado akcija – ne spontaniškas veiksmas, pasak advokato, tam jis rengėsi, o data prieš futbolo čempionatą, žiūrimiausią reginį pasaulyje, pasirinkta neatsitiktinai. Tad žinia apie O.Sencovo bado streiką dar ne kartą spaudoje susipins su Rusijoje vykstančiu Pasaulio futbolo čempionatu. Šįkart jau ne kine, o tikrovėje O.Sencovas ir vėl privers rimtai pažiūrėti į tai, kas kitiems galbūt tėra paprastas žaidimas. Bet taip nėra. Nes kas kartą bus sunku patikėti, kad garbingo, sąžiningo elgesio – "fair play" – simboliu laikomas čempionatas vyksta valstybėje, kurioje sąžinė ir žmogaus gyvybė jau seniai nieko nebereiškia.

Šią savaitę O.Sencovą kalėjime aplankė jo advokatas Dmitrijus Dinze ir kino režisierius Askoldas Kurovas. Pastarojo žodžiais, Olegas stipriai sulysęs, bet atrodo gana neblogai. Pats O.Sencovas sako, kad dabar jaučiasi geriau negu dešimtą badavimo dieną. Šiuo metu jo gyvybę palaiko gliukozės ir vitaminų lašelinės injekcijos, tačiau su kiekviena diena jo būklė tampa vis labiau kritiška –(bet kurią akimirką gali nustoti veikę vidaus organai.

Susitikimo metu O.Sencovas daug kalbėjo apie kiną, domėjosi, kas laimėjo Kanų festivalį. Kalėjime jis jau parašė romaną ir šiuo metu kuria scenarijų naujam savo filmui. Gal tai reiškia, kad jis tiki savo išlaisvinimu?

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

DĖL BANKO SNORAS UŽGROBIMO

D.GRYBĘ - MAGNOLIJĄ Į KALĖJIMĄ!

O.

"Įpusėjus jau trečiam O.Sencovo bado dešimtadieniui, paramos, palaikymo režisieriui iki šiol neišreiškė nei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, nei Lietuvos kultūros ministerija, nei Lietuvos prezidentūra". Ar galima to tikėtis iš komjaunuolio ir TSKP mokyklos auklėtinės. O kultūros ministrė perdaug mandagi.

> turiu

Masiulis irgi tik po dviejų mėnesių susigalvojo kad pinigus skolinosi. Savo kaltės irgi nepripažįsta, liudininkai parodymus keičia. Bet manau kad tik didžiausias nevisprotis gali tikėti jo sapalionėmis,o ginti jo išvedżiojimus gali tik advokatas arba toks pat aferistas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS