PRALAIMĖTAS MŪŠIS, BET NE KARAS

Kaip ir buvo galima manyti, pavasarį kilusi lokali tarptautinio judėjimo "MeToo" banga sudužo į purslus. Prokuratūra pranešė nenustačiusi seksualinio priekabiavimo atvejų Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Ikiteisminis tyrimas, kurio centre buvo atsidūrę nacionalinės premijos laureatai tapytojas Jonas Gasiūnas bei fotografas Gintautas Trimakas, psichologas Arvydas Liepuonius, nutrauktas.

Konstatuota, kad incidentai laisvai praslysta per baudžiamosios teisės filtrą, tad vertintini tik akademijos vidaus taisyklių atžvilgiu. Savaime suprantama – ir moralės aspektu. Kad ir kaip skaudu būtų girdėti aistros nevaldančių kūrėjų demaskuotojams, tačiau jų parodymai tiko tik minios teismui, o ne teisininkams.

Ar tai reiškia, kad Lietuvoje, jos akademinėje, menininkų bendruomenėje daugiau įtakos ar psichologinės galios turintys asmenys ir toliau/vėl gali siautėti nebaudžiami, nevaldydami liežuvio anei rankų? Anaiptol. Tai reiškia, kad Lietuva yra teisinė valstybė, o interneto troliai neatstoja prokurorų. Ši išvada makabriškai skamba tik seksualinio priekabiavimo kontekste. Jei istoriją perkeltume į kitokias aplinkybes, jei ji vyktų kad ir kokio hibridinio karo veikėjų inicijuota kampanija prieš konkrečią piliečių grupę, džiaugtumės galėdami būti prokurorų užnugaryje.

Nesunku įsivaizduoti žmonių, skubėjusių virtualiais akmenimis užmėtyti VDA metrus, nusivylimą. Tikėjęsi, jog mainais už skausmingą viešumą sulauks bent satisfakcijos, jie šiandien turbūt mano likę kvailio vietoje. O be reikalo.

Nuo pat pradžių šioje istorijoje – kaip ir kitose, kuriose blogiukų vaidmuo teko teatro, kino kūrėjams – būta labai daug emocijų, bet mažai teisinio išprusimo. Ir tai – joks priekaištas žmonėms, išdrįsusiems paviešinti senus skaudulius. Tiesiog vos prieš kelerius metus mūsų visų žinios apie savo teises ir galimybes jas apginti buvo nepalyginamai skurdesnės. Šiandien studentai ir studentės, jauni kūrėjai šia prasme gerokai brandesni. Būtent tai ir yra "MeToo" aktyvistų atpildas už drąsą, jų satisfakcija. Teisinės kovos lauką jie palieka tuščiomis, tačiau jų kova – tikrai ne tuščia.