STRATEGINĖ KORUPCIJOS KARUSELĖ

Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų.

Tačiau viešajame sektoriuje, kur sprandą nusisuko ir pats auksiniais šaukštais žongliruojantis velnias, vyrauja visai kitokia logika. Pirkti bet kokia kaina ir bet ką! Kad tik brangiau!

Štai strateginė valstybės įmonė "Oro navigacija" iš įtartinai draugiškų suomių už 455 tūkst. eurų įsigijo duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemą. Kai jau pinigai buvo sumokėti, paaiškėjo, jog įranga niekam nereikalinga, neveikia ir nebus naudojama. Reikės pirkti naują. Senoji pragulėjo nuo 2014-ųjų, pagulės ir dar kokį dešimtmetį, o tada jau bus galima nurašyti.

Štai taip perka mūsų ponuliai iš valdiškų įmonių. Sakysite – "durniai". Bet taip tik atrodo. Kaip sakė klasikas V.Landsbergis, o kas gali paneigti? Juk godumas yra labai stipri strategija, verčianti sukoncentruoti visus net paties skysčiausio proto likučius.

Taigi nesunku įtarti, kad ta niekam nereikalinga sistema nupirkta ne šiaip sau, o turint kilnų asmeninį tikslą gyventi vis oriau. Jei ne susisiekimo ministro R.Masiulio pastangos sustabdyti tą didmeninės korupcijos karuselę, niekas nieko taip ir nebūtų sužinojęs, o reikšmingi įmonės profiliai šiandien aiškintų apie pasiekimus navigacijoje.

R.Masiulis daug kam lipa ant pilvo. Štai neseniai jis į viešumą sviedė žinią apie valstybės įmonės "Lietuvos oro uostai" planus įsigyti baldų iš pardavėjo, kuris pats įmonei slapta ir parengė dokumentus viešajam konkursui. Baldai – vėl už pusę milijono. Ko čia smulkintis, kai taip norisi gyventi oriai?

Žmonės stebisi, kodėl tas viešasis sektorius taip viską įsigyja brangiai? Mieli piliečiai, nebūkite išsižioję: kuo brangesnis daiktas, tuo didesni "otkatai". Štai ir perka samčius po 250 eurų ir šiukšlių dėžes po tris tūkstančius. Juk kai kam gyventi reikia ne bet kaip, o padoriai.