Kilus ginčui dėl Jungtinių Tautų migracijos pakto, Belgijos flamandų nacionalistų partija N-VA sekmadienį pareiškė nusprendusi pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, taigi ministras pirmininkas Charles‘is Michelis (Šarlis Mišelis) liks vadovauti mažumos vyriausybei.

Partijai „Naujasis flamandų aljansas“ (N-VA) atstovaujantis vidaus reikalų ministras Janas Jambonas sekmadienį patvirtino, kad jis ir kiti partijos deleguoti ministrai atsistatydins.

„Tai aišku“, – pareiškė jis nacionaliniam transliuotojui RTBF.

Šis N-VA sprendimas reiškia, kad penkis mėnesius iki parlamento rinkimų, kurie įvyks gegužės pabaigoje, Ch. Michelis vadovaus mažumos vyriausybei.

Dabar jis turės paskirti ministrus, kurie pakeis N-VA – didžiausios iš keturių koalicijos partijų – atstovus. Be kita ko, teks ieškoti, kam patikėti vidaus reikalų, finansų, gynybos ir migracijos ministrų portfelis.

Ketverius metus šalį valdančioje koalicijoje dėl N-VA pozicijos prieš migrantus dažnai kildavo ginčų.

Partijos lyderis Bartas De Weveris (Bartas De Veveris) šeštadienio vakare premjerui pareiškė ultimatumą ir pažymėjo, jog N-VA pasitrauks iš koalicijos, jeigu ministras pirmininkas sekmadienį išvyks į Marakeše vyksiančią JT konferenciją, kad pritartų Pasaulinei saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai.

Tačiau Ch. Michelis atsisakė nusileisti ir pareiškė, jog Marakeše atstovaus Belgijai kaip „atsakingos koalicijos valstybės vadovas“.

Šeštadienio vakare buvo surengtas skubus vyriausybės posėdis, tačiau partijoms nepavyko išspręsti savo nesutarimų.

Teisiškai neprivaloma JT sutartis, turinti skatinti bendrą tarptautinės bendruomenės požiūrį į migrantų srautus, tapo parankiu taikiniu prieš imigrantus nusistačiusioms Europos partijoms.

Iš pradžių ją palaikė visos keturios Belgijos koalicijos partijos, tačiau spalio pabaigoje N-VA pakeitė savo nuomonę.

Krizė brendo kelias savaites, kol galiausiai prasiveržė, kai liberalių pažiūrų Ch. Michelis, kuriam nepavyko užsitikrinti vieningo savo vyriausybės palaikymo šiam paktui, kreipėsi pagalbos į parlamentą, o šio Užsienio reikalų komitetas parėmė JT sutartį.

JT susitarimo projekte išdėstyti 23 uždaviniai, turintys atverti galimybes vykti teisėtai migracijai ir geriau valdyti persikeliančių žmonių srautus. JT duomenimis, šiuo metu migrantų yra apie 250 mln.; jie sudaro 3 proc. pasaulio gyventojų.

Jungtinės Valstijos praeitais metais pasitraukė iš derybų dėl šios sutarties. Jai nepritarimą taip pat yra išreiškusios kai kurios kitos šalys, tarp jų Vengrija, Austrija, Lenkija, Bulgarija, Slovakija ir Australija.