JAV pirmadienį apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant Jungtinių Tautų sankcijas Šiaurės Korėjai, Maskvai planuojant geležinkelių projektą, gabenant naftą ir turint verslo reikalų su Pchenjanu.

Rusija savo ruožtu pareiškė, kad Vašingtonas blokuoja žingsnius, kurie padėtų puoselėti bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų, ir naudojasi JT sankcijų komitetu kaip „kanalu bausti“ Šiaurės Korėją.

Amerikiečių ambasadorė prie JT Nikki Haley (Niki Heili) pirmadienį per JT Saugumo Tarybos posėdį pareiškė, kad JAV „turi įrodymų apie nuoseklius ir didelio masto (sankcijų) pažeidimus, daromus Rusijos“.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad sankcijos negali būti laikomos „galutiniu tikslu savaime“.

„Užuot kūrę kliūtis, turėtumėte skatinti Korėjų bendradarbiavimą ir dialogą“, - pridūrė jis.

Šis įtemptas posėdis išryškino nesutarimus tarp JAV, kurios ragina taikyti Šiaurės Korėjai sankcijas, ir Rusijos, pasisakančios už tai, kad Pchenjanui mainais į pažangą siekiant denuklearizacijos turėtų būti pasiūlyta nuolaidų.

Saugumo Taryba Vašingtono iniciatyva pernai priėmė tris plačių sankcijų paketus, kurių tikslas – nutraukti Šiaurės Korėjos balistinių raketų ir branduolinių ginklų programų finansavimą.

N. Haley teigia, kad Rusija „sukčiauja“, nors palaiko JAV rezoliucijas dėl sankcijų.

„Žingsnis po žingsnio, sankcija po sankcijos Rusija vėl ir vėl kaip tik galėdama stengiasi pakirsti sankcijų režimą“, – pareiškė JAV ambasadorė.

Vašingtonas tvirtina, kad JT sankcijos, kurios sudavė stiprų smūgį Šiaurės Korėjos ekonomikai, turi galioti tol, kol Pchenjanas visiškai atsikratys savo branduolinio arsenalo ir karinių programų.

Ginčas dėl JT ataskaitos

Anot N. Haley, Rusija nori tiesti geležinkelius tarp abiejų Korėjų ir jais eksportuoti iš savo Tolimųjų Rytų regiono į Pietų Korėjos uostus anglį.

Maskva taip pat užblokavo JAV pastangas įtraukti į „juodąjį sąrašą“ rusų laivus, kurie tariamai neteisėtai perduoda perdirbtos naftos šiaurės korėjiečių laivams, bei atsisako išvaryti vieną Šiaurės Korėjos slaptosios tarnybos agentą.

V. Nebenzia savo ruožtu pareiškė, jog planas dėl geležinkelių tiesimo nepažeidžia sankcijų, ir paneigė, kad Rusijos laivai perduoda naftos Šiaurės Korėjai.

Pasak jo, Maskva taip pat paprašė Vašingtono suteikti daugiau informacijos apie minėtą šiaurės korėjietį.

Šį JT Saugumo Tarybos posėdį Jungtinės Valstijos sušaukė po to, kai dėl Rusijos spaudimo buvo pataisyta viena JT nepriklausomų ekspertų ataskaita. Maskva reikalavo, kad iš dokumento būtų iškirptos ištraukos, susijusios su Rusijos verslu.

Protestuodamos prieš tokius pakeitimus, Jungtinės Valstijos neleido paviešinti šios ataskaitos dėl sankcijų įgyvendinimo naujausios versijos.

Tuo tarpu Kinija paragino įgyvendinti JT sankcijas, bet priminė, kad rezoliucijos leidžia panaikinti baudžiamąsias priemones, jei per Vašingtono ir Pchenjano derybas dėl Šiaurės Korėjos denuklearizacijos bus pasiekta pažangos.

Pekino ambasadorius JT Mao Zhaoxu (Mao Džaosu) pareiškė, jog „konfrontacija yra kelias į aklavietę“, ir nurodė, kad taikos Korėjos pusiasalyje būtina siekti „aktyviomis“ diplomatijos priemonėmis.

Kinija ir Rusija yra įsitikinusios, kad Šiaurės Korėją reikėtų skatinti potencialiu sankcijų švelninimu, nes Pchenjanas sėdo prie derybų stalo su Vašingtonu ir nutraukė savo raketų bandymo programą.