Radijo „Laisvoji banga“ interviu su filosofu ir politikos ekspertu Kęstučiu Girniumi.

- Oficialiai paskelbusi, jog kels savo kandidatūrą į JAV prezidento postą Hilary Clinton tapo pagrindine pasaulinės politikos žvaigžde. Tiesa, gal ne Lietuvoje, nors šioks toks susidomėjimas mūsuose ir kilo. Tačiau rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose vis dėlto mums yra labai svarbus įvykis, ypač šiandienos situacijoje. Ką galima pasakyti apie šią politikę?

- Reikia prisiminti, kad prieš dvejus metus Hilary Clinton pasitraukė iš užsienio reikalų ministrės pareigų. Daugiausiai savo veikla ribojosi Amerikoje, bet yra labai gerai žinoma politikė, labai ambicinga, seniai siekė būti prezidente, bene vienintele demokratų partijos kandidate, todėl nebus tokia rinkiminė kova, kiek jos karūnacija, bet respublikonų partija gana atkakliai ir griežtai ją kritikuos. H. Clinton populiarumas yra didelis, bet ji turi ir daug priešų, žmonių, kurie mano, kad ji nesąžininga, sukta, ir daugeliu atžvilgių nepriimtina politikė.

- Daugeliui apžvalgininkų atrodo, jog dabar respublikonų laukia lengva pergalė. Baracko Obamos reitingai pasiekė žemiausią lygį per kokius penkerius metus, todėl pergalė – tiesiog ant lėkštutės. Ar taip būtų galima vertinti situaciją?

- Demokratai jau valdo aštuonerius metus ir jei H. Clinton laimėtų, tai būtų jau trečioji kadencija iš eilės. Paskutinį kartą kai taip atsitiko tai buvo 1980-1992 metais, kai po dvejų prezidento Ronaldo Reigano kadencijų buvo išrinktas senasi Georgas Bushas. Tai tris kartus laimėti nelengva.

Bet yra kitas dalykas – pastaruoju metu visi demografiniai poslinkiai demokratams yra daug palankesni. Juodaodžiai, moterys ir imigrantai iš Pietų Amerikos yra tvirtai perėję į demokratų stovyklą ir jei pasiseks juos mobilizuoti, yra nemaža tikimybė, kad tikrai laimės. B. Obama nepopuliarus ir pralaimėjo demokratai tuos rinkimus kongreso rinkimus pernai, tačiau per šiuos rinkimus dalyvavo gana mažai žmonių, per prezidento rinkimus dalyvauja daugiau. Tad manau, kad bent kurį laiką žmonės manys, kad favorite tapti prezidente yra ponia H. Clinton.

Bet būtent šis sluoksnis turbūt yra labiausiai suinteresuotas Pacientų apsaugos ir gydymo akto įgyvendinimu, kuris dar vadinams Obamos sveikatos sistemos reforma. O ji, kaip žinia, patyrė šiokių tokių sunkumų, jei nesakytume fiasko. Ar tai gali turėti lemiamos įtakos? Juk eiliniam paprastam amerikiečių rinkėjui vidaus politika yra žymiai svarbiau nei JAV santykiai su Iranu ar B. Obamos pozicija Ukrainos atžvilgiu.

Aišku, kad vidaus politika Amerikai yra daug svarbesnė nei užsienio politika, nes tai liečia kasdienį gyvenimą, o užsienio įvykiai ne tokie svarbūs ir turi mažesnį tiesioginį poveikį žmonėms. Bet H. Clinton priklauso demokratų partijai, o būtent JAV demokratai didesnį dėmesį skiria darbininkams ir vidurinei klasei. Amerika jau įsisamonino, kad per pastaruosius dvidešimt metų JAV vidurinė klasė trepsi vietoje. Kitaip sakant, turtingieji turtingėja, o vidurinės klasės būklė nė kiek nėra pagerėjusi. Tai jau net ir kalbėdama savo trumpame video pranešime H. Clinton pasakė, kad ji stengsis padėti eiliniams amerikiečiams.

Tačiau H. Clinton turi kita problemą: ji su savo vyru per pastaruosius penkiolika metų yra sukrovę turto už daugiau kaip 200 mln. dolerių, dabar ji už savo kalbas gauna 250 tūkst. dolerių. Jiems nebus taip lengva įtikinti žmones, kad ji užjaučia jų bėdas, kai per valandą gali uždirbti tiek, kiek jie neuždirba per penkerius metus.

- Dabar jai reikės už dyką pasakoti žmonėms, kaip ji gerai tvarkytųsi jei taptų prezidente. O Lietuvai įprasta sakyti, kad respublikonai yra palankesnė jėga. Jie iš tiesų yra palankesni ar mes neturėtume taip primityviai dėlioti?

- Aš manyčiau, kad nereikėtų mąstyti taip primityviai. Respublikonai yra labiau linkę pasikliauti jėga. Yra tokių senatorių, kaip Johnas McCainas, kuris mano, kad beveik kiekvieną problemą galima išspręsti bombarduojant. Jei JAV prezidentu būtų respublikonas, amerikiečiai, ko gero, tiektų ginklus Ukrainai, o Baltijos šalyse, matyt, įtvirtintų bazę. Bet ši politika turi antrąją pusę, gali sukelti konfrontaciją, kuri nėra itin naudinga. Kitaip sakant, JAV respublikonų partija gali palaikyti tą politiką, kurią palaiko Lietuvos valdžia, bet kaip ir ji, taip ir respublikonai gali klysti – bandydami padėti Lietuvai, jie gali jai pakenkti paaštrindami padėtį. Jau vien todėl, kad konfliktui tarp Ukrainos ir Rusijos pasibaigus, vis dėlto, Rusija liks mūsų kaimyne, o Amerika liks už Atlanto.