Scanpix nuotr.

PILIETINIS KARAS ISPANIJOJE SENIAI BAIGĖSI, TAIKA DAR NEPASIEKTA

2018-09-17 12:37
Parengė Violeta Juodelienė

Pasiekti pilietinį susitaikymą trunka ilgiau nei po ilgų diktatūros metų sukurti demokratines valdžios institucijas ar atgaivinti ekonomiką. Kad ryžtųsi panaikinti diktatoriaus Francisco Franko mauzoliejų, Ispanijai prireikė keturių dešimtmečių.

Lemtingas balsavimas

Ispanijos įstatymų leidėjai pritarė socialistų vyriausybės dekretui, leidžiančiam ekshumuoti buvusio šalies diktatoriaus palaikus iš didžiulio netoli Madrido esančio mauzoliejaus. Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 172 parlamento nariai, du pasisakė prieš ir dar 164 balsavime nedalyvavo.

Birželį į valdžią atėjęs socialistų premjeras Pedro Sanchezas diktatoriaus palaikų iškėlimą iš Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus visada vadino vienu savo prioritetų.

"Teisingumas. Atminimas. Orumas. Šiandien Ispanija žengia istorinį žingsnį (...) Šiandien mūsų demokratija tapo geresnė", – pbalsavimo dieną parašė P.Sanchezas socialiniame tinkle "Twitter".

Nuo 1936–1939 m. vykusio pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais Ispaniją valdęs diktatorius generolas F.Franco yra palaidotas uolos papėdėje iškastoje įspūdingoje bazilikoje, esančioje vos už 50 km nuo Madrido.

Paradoksas, kad čia ilsisi ne tik diktatorius, bet ir maždaug 37 tūkst. pilietinio karo, kurį sukėlė F.Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią, aukų. Daugumos jų kūnai buvo čia užkasti diktatoriaus nurodymu, neinformuojant artimųjų.

Nebus jokios pagarbos, nebus jokios garbės, nebus jokios santarvės, kol F.Franco palaikai ilsėsis toje pačioje vietoje, kaip ir jo aukų palaikai.

Ketvirtadienį parlamente kalbėjusi Ispanijos premjero pavaduotoja Carmen Calvo paragino užbaigti "nepaprastą anomaliją", kai buvęs diktatorius yra išaukštintas valstybiniame muziejuje. "Nebus jokios pagarbos, nebus jokios garbės, nebus jokios santarvės, kol F.Franco palaikai ilsėsis toje pačioje vietoje, kaip ir jo aukų palaikai", – pareiškė C.Calvo.

Palaidotas tarp aukų

Gvadaramos kalnuose netoli Madrido esantis Kritusiųjų slėnio kompleksas su milžinišku 150 m betoniniu kryžiumi matomas iš toli. Monumento centras – granito uoloje iškalta bazilika.

Kaip ir paties F.Franco valdymo metais, šis objektas aplaistytas krauju. Mauzoliejus buvo statomas F.Franco režimo iniciatyva nuo 1941 iki 1959 m. Didžiąją darbų atliko tuometiniai politiniai kaliniai – vieni būdavo atvesdinti priverstinai, kitiems pažadėta mainais už savanorystę sutrumpinti bausmės laiką. Iš viso skaičiuota, kad čia dirbo 20 tūkst. žmonių – dalis jų žuvo vykdydami dar vieną F.Franco užgaidą ir papildė diktatūros aukų sąrašą.

Vykdant F.Franco valią, jis buvo palaidotas prie pagrindinio bazilikos altoriaus. Greta – jo artimo bendražygio Jose Antonio Primo de Rivera, fašistinio "Falangos" judėjimo įkūrėjo, kapas.

Nuo įrengimo Kritusiųjų slėnis yra tapęs ispanų traukos centru: į jį pagerbti karo aukų plūsta tiek vienos, tiek kitos kovojusios pusės šalininkai. Skaičiuojama, kad kasmet šią vietą aplanko 400 tūkst. žmonių, daugiausiai – vietiniai ispanai. Vieni, nutaikę akimirką, kai nemato apsaugininkai, spjaudo ant F.Franco paminklinės lentos, kiti deda gėlių, dega žvakeles ir, apsigaubę diktatūros laikų Ispanijos vėliava, priklaupę meldžiasi. Ypač daug gerbėjų čia apsilanko F.Franco gimimo ir mirties dienomis, gruodžio 4-ąją ir lapkričio 20-ąją.

Francisco Franko. Scanpix nuotr.

Vis dar turi gerbėjų

F.Franco palaikų perkėlimo klausimas suskaldė šalies visuomenę ir atvėrė senas žaizdas. Pagrindiniai iniciatoriai – socialistai, šį klausimą ne kartą kėlę ir būdami opozicijoje. Jų pozicijos šiuo klausimu sustiprėjo šių metų birželį, kai konservatoriui Mariano Rajoy premjero postą teko užleisti socialistui P.Sanchezui. Kritusiųjų slėnį paversti Susitaikymo slėniu buvo viena pagrindinių socialistų rinkimų kampanijos tezių.

Viešai kalbėdamas P.Sanchezas kritikavo diktatoriaus garbinimą demokratinėje šalyje ir sakė neįsivaizduojantis, kad toks visuomenę skaldantis objektas būtų kur nors Italijoje ar Vokietijoje.

Tiesa, vienas pirmųjų P.Sanchezo vyriausybės dekretų, kuriuo nutarta ekshumuoti diktatoriaus palaikus, į gatves išvedė F.Franco garbintojus. Šaukdami "Viva Franco!"("Tegyvuoja Francas!") jie reikalavo palikti diktatorių ramybėje.

Valdžios sprendimui perlaidoti generolo palaikus, priešinasi ir F.Franco šeima.

Istorinis Ispanijos parlamento sprendimas žymi ne tik kartų kaitos, bet ir šalies pasaulėžiūros lūžį. Tačiau kiek laiko prireiks, kol išnyks susiskaldžiusios visuomenės randai, nežinia. Vasarą F.Franco gerbėjai inicijavo tam prieštaraujančią kampaniją. Už tai, kad diktatorius ir toliau ilsėtųsi apsuptas didesnės pagarbos nei jo aukos, pasisakė 40 tūkst. atitinkamą peticiją pasirašiusių asmenų.

Neaiškūs ir kol kas praktiniai dalykai: kada bus pradėta ekshumavimo procedūra ir kur bus naujoji diktatoriaus kapo vieta.

Išrinkti naują kapavietę leista šeimai, tačiau iki šiol ji kategoriškai nesutiko su ekshumavimu. Kaip apie galimą naują kapavietę kalbama apie netoli Madrido esančias Pardo kapines. Be to, F.Franco šeimai priklauso nenaudojama kapavietė gimtajame diktatoriaus mieste, Galicijos regione esančiame Ferolyje. Ne visi vietos gyventojai džiaugtųsi tokiu sprendimu – juk įkandin diktatoriaus palaikų į Ferolį imtų plaukti ir jį garbinančiųjų minios. Kita vertus, papildoma priežastis pritraukti turistų – ne pati blogiausia naujiena.

Parlamento priimtame dokumente nurodo, kad diktatorius turi būti ekshumuotas iki metų pabaigos. Vyriausybės atstovai yra leidę suprasti, kad diktatoriaus šeimos norai nesutrukdys įgyvendinti planų ir F.Franco monumentas bus panaikintas bet kokiu atveju.