PRANCŪZIJA IR VOKIETIJA SIEKIA SUSITARIMŲ DĖL MIGRACIJOS
- BNS inf. 1
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai sekmadienį pranešė esantys pasirengę aplenkti antiimigrantiškas Europos Sąjungos (ES) šalis ir su atskiromis valstybėmis tartis, kaip atsakyti į bloką suskaldžiusį imigrantų antplūdį.
Briuselyje sekmadienį prasidėjo 16 iš 28 ES šalių vadovų derybos, sušauktos po to, kai Italijos pareigūnai neleido šalies uostuose prisišvartuoti migrantų pilniems laivams.
Susitikimas Briuselyje laikomas itin svarbiu kanclerei Angelai Merkel, susiduriančiai su politine krize ir pačios Vokietijos viduje.
„Europos Vadovų Taryba nepateiks visaapimančio migracijos problemos sprendimo“, – sakė kanclerė, tarsi patvirtindama sutarimo tarp bendrijos šalių trūkumą.
„Štai kodėl naudos pasieksime dvišaliais ir trišaliais susitarimais“, – pridūrė ji.
Pareigūnai perspėja, kad migrantų antplūdis gali sužlugdyti laisvą judėjimą Europoje. Sekmadienio susitikimu Briuselyje siekiama sutarti dėl bendrų pozicijų prieš ES viršūnių susitikimą, vyksiantį ketvirtadienį ir penktadienį.
Vis dėlto ES migrantų suvaldymo politikai nepritariančios šalys, tokios kaip Vengrija, Graikija, Čekija ar Slovakija, į susitikimą Briuselyje sekmadienį neatvyko.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paragino kolegas susitarti pasinaudojant tuo, kad palyginus su 2015 metais migrantų į Europą atvyksta vis mažiau.
Pasak jo, šioje situacijoje ant kortos pastatytos Europos žmogaus teisių ir solidarumo vertybės.
Vis dėlto Prancūzijos vadovo pasisakymai supykdė naują Italijos vyriausybę. Šios šalies premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) apkaltino Paryžių nuvertinant su migracijos krize bene labiausiai susidūrusių italų problemas.
„Priešas numeris vienas“
„Kritinė padėtis dėl imigracijos Italijoje tęsiasi iš dalies dėl to, kad Prancūzija toliau stumia žmones nuo sienos“, – feisbuke rašė Italijos vicepremjeras Luigi Di Maio (Luidžis di Majas).
Jis teigė, kad E. Macronas rizikuoja Prancūziją padaryti Italijos „priešu numeris vienas“.
Pats E. Macronas atkirto, kad Prancūzija „nesimokys iš niekieno“. Pasak jo, pagrindinė problema yra migrantų judėjimas tarp ES šalių.
Prancūzijos prezidentas paragino įsteigti uždarus centrus, kur prieglobsčio prašytojai liktų tol, kol būtų išnagrinėti jų prašymai. Italija šį pasiūlymą atmeta ir teigia tokiu būdu tapsianti „visos Europos pabėgėlių stovykla“.
Pagal vadinamąsias Dublino taisykles, migrantų prieglobsčio prašymai turi būti išnagrinėti toje ES šalyje, į kurią jie atvyksta pirmiausia. Dabartinės migracijos krizės atveju daugybė migrantų tokiu būdu apsistoja Viduržemio jūros šalyse – Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
ES šalių lyderiai praėjusį gruodį paskelbė iki birželio pabaigos pertvarkysiantys šias taisykles ir įsteigsiantys nuolatinį mechanizmą, leisiantį prieglobsčio prašytojus paskirstyti po bendrijos nares. Vis dėlto ES šalys dėl tokios tvarkos tikriausiai nesusitars.
Piktindamasi nepakankamu bloko šalių indėliu sprendžiant krizę, Italijos naujoji Vyriausybė pastaruoju metu atsisako priimti gelbėjimo laivus su migrantais.
Neleidusi šalies uostuose prisišvartuoti vėliau į Ispaniją vėliau nuvykusiam laivui „Aquarius“, Roma šeštadienį nepriėmė Vokietijos labdaros organizacijos valdomo laivo „Lifeline“, plukdžiusio 239 migrantus.
Italijos laikysena sukėlė įtampą ir santykiuose su Berlynu, nors kanclerės A. Merkel liberali migracijos politika sumažino jos populiarumą Vokietijoje ir leido čia iškilti populistiškoms politinėms jėgoms.
Vokietijos vidaus reikalų ministras pareikalavo A. Merkel iki birželio pabaigos rasti tokį europinį sprendimą, kuris užkirstų kelią į šalį atvykti naujiems migrantams.
Kitu atveju jis pagrasino įsakyti šalies pasieniečiams nebepriimti atvykėlių, o tai reiškia, kad jiems tikriausiai tektų grįžti atgal į Italiją.
Ragina kurti „apsaugos centrus“
Savo ruožtu Italija sekmadienį paragino keliose ES šalyse įsteigti specialius „apsaugos centrus“, kur būtų įkurdinami į bendriją atvykstantys migrantai. Roma taip pat pareikalavo ES skirti didesnę paramą Afrikai, kad ši kovotų su žmonių kontrabanda.
ES lyderiai kitą savaitę taip pat aptars būdus sustiprinti išorinės sienos apsaugą.
Bendradarbiavimo susitarimai su Turkija ir Libija pastaraisiais metais smarkiai sumažino migracijos srautus į Europą.
Europos Vadovų Taryboje taip pat bus aptarti pasiūlymai trečiosiose šalyse kurti centrus, kur karo pabėgėliai būtų atskiriami nuo ekonominių migrantų.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.12 komentarai -
BNS inf.0 komentarai -
0 komentarai
...