RUSIJOS PREZIDENTO RINKIMAI: V. PUTINAS UŽSITIKRINO KETVIRTĄJĄ KADENCIJĄ

Rusijoje sekmadienį vyko prezidento rinkimai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją per sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus.

V. Putinas, vadovaujantis šaliai beveik du dešimtmečius, kovo 18-osios rinkimuose surinko rekordinį skaičių – 76,6 proc. – rinkėjų balsų.

Artimiausias V. Putino varžovas, Komunistų partijos kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas turėjo 13,39 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) negalutiniai duomenys. Trečias lieka ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, gavęs 6,34 procento balsų.

Apklausos antrąją vietą prognozavo milijardieriui

Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto (VCIOM) duomenimis, V. Putinas, balotiravęsis kaip nepriklausomas kandidatas, surinko 73,9 proc. balsų, tačiau rinkimus temdo opozicijos pareiškimai apie galimo sukčiavimo atvejus.

Institutas prognozuoja, kad antrąją vietą sekmadienio balsavime iškovojo komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, surinkęs 11,2 proc. balsų, trečiąją – ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 6,7 proc. balsų.

Balsavusiųjų apklausos rodo, kad opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 2,5 proc. balsų, centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,6 proc., Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 1,1 proc., nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas – procentą, o partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,8 procentus.

Apklausoje sudalyvavo 162 tūkst. 601 respondentas iš 1,2 tūkst. Rusijos rinkimų apylinkių.

Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui buvo uždrausta siekti prezidento posto, argumentuojant jo teistumu, nors daugelis jo šalininkų sako, kad šis sprendimas buvo politiškai motyvuotas.

Daugelis analitikų neabejojo V. Putino pergale sekmadienio balsavime. Ekspertai teigia, kad Kremliui reikėjo didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios prezidento kadencijos legitimumą.

Rusijos centrinė rinkimų komisija nurodė, kad balsavime dalyvavo apie 60 proc. šalies piliečių, valdžiai rinkimų aktyvumą skatinus lazdos ir meduolio principu.

Asmenukių čempionatai, dovanos, maisto šventės ir vaikų linksmintojai pasitikdavo  rinkėjus apylinkėse, siekiant sukurti šventinę atmosferą.

Tačiau valstybinių ir privačių kompanijų darbuotojai vis pranešdavo patiriantys spaudimą balsuoti, o studentams buvo grasinama problemomis per jų egzaminus arba net pašalinimu iš aukštųjų mokyklų, jeigu šie neateis prie balsadėžių.

Prieš šešerius metus šalies vadovo rinkimuose aktyvumas siekė 64 procentus.

Rinkimai sekmadienį vyko vis dar tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Ją dar labiau sustiprino buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje.

G. Javlinskis: vertinu parodytą palaikymą

Maskva, kovo 18 d. ("Interfax"-BNS). Centristinės partijos "Jabloko" kandidatas į Rusijos prezidentus Grigorijus Javlinskis sakė, kad per sekmadienį vykusį balsavimą gavo "milijoną balsų" ir kad tai – "nemažai ir brangiai kainuoja".

"Dėkojame visiems Rusijos rinkėjams, balsavusiems už tiesą, alternatyvą, permainas. Milijonas mūsų gautų balsų - nemažai, ir tai brangiai kainuoja", - sakoma naujienų agentūros "Interfax" gautame G. Javlinskio pareiškime.

"Milijonas žmonių pasakė, kad archaiška politinė sistema, kur kiekviena diena beviltiškai panaši į ankstesnę, (ir) atsilikusi naftos ekonomika turi likti praeityje. Mes atstovaujame šių žmonių balsams politikoje. Kartu su milijonu Rusijos žmonių reikalaujame permainų. Nenuleidžiame rankų – toliau kovosime už orią ateitį, už pokyčius šalyje. Ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau mes nugalėsime", - pabrėžė kandidatas.

Jis taip pat perspėjo, kad "šalis eina prie pavojingos prarajos – priešakyje blogi laikai, o galimybių tai pakeisti liko mažiau"

"Dalyvavome šioje kampanijoje, kad priverstume (prezidentą Vladimirą) Putiną pakeisti politiką: likviduoti skurdą, baigti karą ir Rusijos izoliaciją. Norėjome išgelbėti ekonomiką, užkirsti kelią ginklavimosi lenktynėms ir dideliam karui. Pasakėme viską, ką norėjome, ir padarėme viską, ką galėjome. Nesvarbu, kiek mažai procentų dabar paskelbs man, ir kiek daug – Putinui. Svarbu, kas dabar nutiks šaliai", - sakė G. Javlinskis.

V. Žirinovskis: kandidatams buvo nevienodos sąlygos

Rusijos ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) vadovas Vladimiras Žirinovskis pareiškė esąs nepatenkintas sekmadienį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose jis kandidatavo, rezultatais ir tvirtino, kad dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos.

Kai balsavimui pasibaigus per internetu transliuojamą rinkimų nakties laidą žurnalistų buvo paprašytas pakomentuoti rinkimų procesą, V. Žirinovskis pareiškė: „Ne, (rinkimų rezultatais) nesu patenkintas... Sąlygos absoliučiai nelygios, debatų nebuvo, visi skandalai – dirbtiniai, specialiai išprovokuoti dėmesiui atkreipti.“

Jis skundėsi, kad Rusijoje „nėra demokratijos, nėra konkurencijos, tik vienas Kremliaus kandidatas, o visi kiti – šunyčiai“.

„Realiai turėjo būti mažiau procentų (balsavusių) už Putiną. Manau, realus europinis (rodiklis) – ne daugiau kaip 40 procentų“, – sakė V. Žirinovskis.

Kryme V. Putinas surinko 90 proc. balsų

Rusijos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas surinko daugiau kaip 90 proc. balsų, rodo pirmieji balsalapių skaičiavimo duomenys iš šio Juodosios jūros pusiasalio.

Suskaičiavus 2,49 proc. balsalapių Krymo rinkimų apygardoje paaiškėjo, kad už V. Putiną balsavo 91,69 proc. balsavusių rinkėjų. Tuo metu pagrindiniame pusiasalio mieste Sevastopolyje už prezidentą savo balsus atidavė 91,52 proc. atėjusių rinkėjų, rodo 1,1 proc. balsalapių skaičiavimo duomenys.

Precedento neturintys pažeidimai

Opozicijos veikėjas A. Navalnas savo šalininkus ragino boikotuoti, anot jo, netikrą balsavimą ir stebėti rinkimų išsiuntė 33 tūkst. stebėtojų. Politikas nurodė, kad jie užfiksavo „precedento neturinčių pažeidimų“.

A. Navalno teisininkas Ivanas Ždanovas tvirtino, jog 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku, kai apylinkės užsidarė Maskvoje, rinkimų aktyvumas šalies mastu buvo 55 procentai.

Šio politiko opozicinis judėjimas ir nevyriausybiniai „Golos“ stebėtojai pranešdavo apie pakartotinius balsavimus, balsų klastojimą arba atvejus, kai V. Putino šalininkai balsuoti būdavo vežami autobusais.

Vienas rinkimų komisijos darbuotojas Dagestane naujienų agentūrai AFP nurodė, kad vienu metu apie 50 vyrų atvyko į balsavimo apylinkę, jį užgauliojo, o galiausiai įgrūdo į urną pluoštą balsalapių.

Tačiau centrinė rinkimų komisija atmetė daugelį priekaištų ir tvirtino, kad stebėtojai kartais neteisingai interpretuoja tai, ką mato.

Herojumi Rusijoje vadinamas V. Putinas prezidentu pirmą kartą buvo išrinktas 2000 metais. Nuo tada jis visiškai konsolidavo didžiausios pasaulio šalies valdžią, užmovė antsnukį opozicijai ir nacionalizavo televiziją.

65-ių buvęs KGB pareigūnas per savo kampaniją pabrėžė Rusijos kaip pasaulio galybės vaidmenį ir gyrė jos „neįveikiamus“ naujus branduolinius ginklus.

Sekmadienį Maskvoje balsavęs prezidentas tvirtino, kad būtų patenkintas bet kokiu rezultatu, suteikiančiu jam teisę toliau vadovauti šaliai.

„Esu tikras, kad programa, kurią siūlau, yra teisinga“, – sakė V. Putinas.

Daugelis su AFP bendravusių rinkėjų nurodė balsavę už dabartinį šalies lyderį. Žmonės gyrė jį už stabilumo ir nacionalinio pasididžiavimo sugrąžinimą po Sovietų Sąjungos griūties.

„Žinoma, aš už Putiną, jis yra lyderis“, – sakė 65-ių buvusi ekonomistė Olga Matiunina.

„Po to, kai jis sugrąžino Krymą, jis tapo mano herojumi“, – pridūrė ji.

Sekmadienį sukako ketveri metai, kai V. Putinas pasirašė sutartį, skelbiančią, kad Krymas tampa Rusijos dalimi. Vėliau Maskva ėmėsi remti prosusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, o šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.

Balsavimas kosmose

Prieš prezidento rinkimus Rusijos ir Vakarų santykiuose kilo nauja krizė, kai Jungtinė Karalystė apkaltino V. Putiną buvusio dvigubo šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimu sovietų sukurta nervus paralyžuojančia medžiaga.

Londonas po šio įvykio paskelbė išsiųsiantis Britanijoje dirbusius 23 Rusijos diplomatus, o Maskva atsakė tuo pačiu. Be to, šią savaitę Vašingtonas paskelbė naujas sankcijas Rusijai už kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus.

Pastaroji V. Putino kadencija buvo pažymėta susidorojimu su opozicija po didžiulių jo protestų, konfliktu Ukrainoje, įsitraukimu į karą Sirijoje ir paskelbtomis sankcijomis Vakarų šalims, dėl kurių suprastėjo pačių rusų gyvenimo kokybė.

V. Putinas tvirtino, kad per savo ketvirtąją kadenciją stengsis išspręsti daug vidaus politikos problemų, tokių kaip plačiai paplitęs skurdas ar prasta sveikatos apsauga.

Prieš rinkimus valstybinės apklausų bendrovės prognozavo, kad dabartinis prezidentas surinks apie 70 proc. balsų. Tuo tarpu nepriklausomas Levados centras prognozių neskelbė.

Rinkimų komisijų nariai sekmadienį skraidė į tolimus šalies regionus, kad surinktų balsus iš atokių vienkemių. Vienintelis Tarptautinėje kosminėje stotyje šiuo metu dirbantis rusas Antonas Škaplerovas savo balsą perdavė per įgaliotinį.

Tuo tarpu vienoje Maskvos gatvėje vietiniai galėjo pamatyti tarsi balsavimo biuletenį atrodantį lapą. Ant jo buvo parašyta „Dar šešeri vergovės metai“.

Rinkimų rezultatas buvo prognozuotinas

Plačiojoje Rusijoje, apimančioje 11 laiko zonų, rinkimų apylinkės Tolimuosiuose Rytuose atsidarė šeštadienį 20 val. Grinvičo (22 val Lietuvos) laiku ir užsidarė Kaliningrado srityje prie Baltijos jūros Europos Sąjungos pasienyje sekmadienį 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku.

Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui uždraudus siekti prezidento posto dėl neva teisinių priežasčių, rinkimų rezultatas yra visiškai prognozuotinas, kai kurių netikėtumų galėtų pateikti tik rinkėjų aktyvumo duomenys.

Anot kai kurių analitikų, 18 V. Putino metų valdžioje, prezidento ir premjero postuose, turėtų nusibosti rinkėjams, todėl tikėtina, kad daugelis rusų neis balsuoti.

Kremliui reikia didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios V. Putino kadencijos legitimumą; jis ir taip yra ilgiausiai šalį valdantis lyderis po Josifo Stalino.

Sekmadienį sueina ketveri metai nuo tos dienos, kai V. Putinas, pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Rusijos nuo Ukrainos atplėštas Krymas yra Rusijos dalis. Toks sprendimas Ukrainos rytuose sukėlė prieš Kijevą maištą, kuris, Rusijos palaikytas, virto konfliktu, nusinešusiu dagiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.

Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) surengtos paskutinės prieš rinkimus apklausos duomenimis už dabartinį Rusijos vadovą V. Putiną sekmadienį balsuos 69 proc. rinkėjų.

Kaip sakė Jekaterinburgo miesto meras Jevgenijus Roizmanas, vietiniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gavo nurodymų „iš aukščiau“ užtikrinti, kad prezidento rinkimų aktyvumas būtų didesnis negu 60 procentų.

„Jie panaudoja viską: mokyklas, darželius, ligonines – kova už aktyvumą yra beprecedentė“ , – sakė jis, vienas iš nedaugelio į postą išrinktų opozicijos politikų.

Prognozuojama, kad per prezidento rinkimus V. Putinas surinks beveik 70 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas viršys 60 proc.

Balsuojantieji kalba apie rūpimus dalykus

Rusai, sekmadienį balsuojantys prezidento rinkimuose, kurie Vladimiro Putino valdymą tikriausiai pratęs iki 2024 metų, reiškė susirūpinimą korupcija ir skurdu, kalbėjo apie Maskvos konfliktavimą su Vakarais.

„Aš už Putiną. Alternatyvos jam nėra, – sakė 77 metų pensininkė, maskvietė Valentina Popova. – Gerbiu jį dėl užsienio politikos, antraip Rusija pražūtų. Daug ką reikia padaryti šalies viduje.“

41 metų kasininkė Natalija Kononova iš Maskvos sakė: „Aš už Putiną. Mes juo pasitikime. O balsavimas yra mano pilietinė pareiga.“

67 metų maskvietė Iraida Korablina iš Maskvos: „Aš už Putiną. Užsienio politika teisinga, bet šalies viduje diktuoja siauras vidinis ratelis.“

37 metų maskvietis Sergejus Inšakovas, taksi vairuotojas ir buvęs profesionalus rankininkas: „Dabar permainų mums nereikia. Putinui reikia užbaigti, ką pradėjo.“

47 metų Sergejus Jakovlevas iš Sankt Peterburgo: „Nesitikiu nieko gero. Balsavau už (komunistų kandidatą Pavelą) Grudininą, bet aišku, kad tai bus Putinas. Jis neturi veiksmų programos, padėtis vis blogėja. Jis toliau sėdės ant naftos išteklių nieko nekeisdamas, kol galiausiai viskas visose srityse sugrius.“

40-metė Antonina Kurčatova iš Sankt Peterburgo: „Balsavau už Putiną. Bet jausdamasi kitaip nei anksčiau. Šiuo metu tikiuosi, kad viskas tiesiog nepablogės. Man labai patinka jo užsienio politika, jis viską daro gerai, bet kalbant apie ekonomiką viskas yra baisu. Nekantriai laukiu konstruktyvių ekonominių priemonių ir vyriausybės pakeitimo.“

70 metų Lilija Kartašova iš Sankt Peterburgo: „Tik Putinas. Tikiuosi tik gerų dalykų. Prisiminkite, kokią šalį jis perėmė iš (buvusio Rusijos prezidento Boriso) Jelcino – griuvėsius, niekas mūsų negerbė, o dabar? Jis viską daro teisingai. Tik vyriausybę reikia išspirti, ypač – (Dmitrijų) Medvedevą. Kas jis per premjeras? Jis – pajuokos objektas.“

Rusijos rinkėjų aktyvumas viršijo 50 proc., sako Centrinė rinkimų komisija

Maskva, kovo 18 d. (AP-BNS). Rusijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose iki 17 val. Maskvos (16 val. Lietuvos) laiku pasiekė 51,9 procento.

Iš viso teisę balsuoti šiuose rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės Vladimiras Putinas, turėjo kone 111 mln. rinkėjų.

Rinkimų pareigūnai sakė, kad rinkėjų aktyvumo skatinimas neprieštarauja įstatymui. Kaip buvo pranešta, kai kuriuos rusus darbdaviai spaudė eiti balsuoti.

Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova taip pat sakė, kad pareigūnai visoje šalyje skubiai reaguoja į pareiškimus dėl pažeidimų.

Nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.

Rinkimų pažeidimai: pluoštai balsalapių, prievarta ir gudrybės

 Socialiniai tinklai visą sekmadienį dūzgė nuo vaizdo įrašų ir nuotraukų apie pažeidimus per Rusijos prezidento rinkimus.

Už balsavimą atsakingi pareigūnai žada ištirti visus nesklandumus ir anuliuoti rezultatus ten, kur pažeidimų buvo itin daug. Tačiau pranešimų kiekis buvo stulbinantis ir galintis mesti šešėlį dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino pergalei.

Akivaizdžius balsavimo pažeidimus rodo kai kurie naujienų agentūros „The Associated Press“ turimi vaizdo įrašai. Apie kai kuriuos pažeidimus taip pat pranešė rinkimų stebėtojai, tarp kurių – opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atstovai, nevyriausybinė organizacija „Golos“ ir paprasti rusai.

Pluoštai balsalapių

Medžiagoje iš Maskvos priemiesčio Liubercų buvusios vaizdo kameros matyti moteris, nuo stalo pasiimanti balsavimo lapą, apsidairanti ir įdedanti jį į urną. Tai ji padaro daug kartų. Kiek vėliau prie jos prisijungia kita moteris.

Vaizdo įraše iš Alchan Jurto Čečėnijoje matosi baltą kepurę dėvintis vyras, kuris taip pat kelis kartus į tą pačią urną meta balsalapius.

Tolimųjų Rytų Primorsko regione moteris į urną dėjo iš švarko kišenės ištrauktus biuletenius.

Internete buvo paskelbta dar keliasdešimt panašių atvejų.

Išpuoliai prieš stebėtojus

Vaizdo įraše iš apylinkės Machačkaloje matyti, kaip vietos pareigūnas Magometas Rasulovas trenkė į veidą rinkimų stebėtojui Malikui Butajevui.

Balsavimo pažeidimus Machačkaloje fiksuojanti Aida Mirmaksumova pranešė, kad apkūnus juodai apsirengęs vyras pargriovė stebėtoją iš Komunistų partijos kandidato Pavelo Grudinino stovyklos. Stebėtojas šaukėsi pagalbos, tuo metu kiti rėkė „Dink iš čia!“ Vyrams mušantis, kiti žmonės į balsavimo urną metė balsalapius.

Kitas stebėtojas, Zuchrabas Omarovas, teigė, kad policijos pareigūnai bandė jį nutempti šalin, kai šis bandė nufilmuoti balsavimo pažeidimus Machačkaloje.

„Jie paprašė manęs parodyti pasą ir registracijos dokumentus, jie klausė, ką čia darau ir kodėl čia esu, ir žadėjo sulaužyti man nosį. Jie paklausė, kodėl mes filmuojame ir sunaikino visus vaizdo įrašus, kuriuos padarėme, bet dalis jų jau buvo internete“, – pasakojo Z. Omarovas, rodydamas sumušimus ir suplėšytas kelnes.

Priverstinis balsavimas

Permės, Jekaterinburgo ir Maskvos gyventojai naujienų agentūrai „The Associated Press“ rodė žinutes, kur matyti, kaip bendrovių vadovai spaudžia savo darbuotojus dalyvauti rinkimuose ir reikalauja pranešti, kur ir kada jie balsuos. Vienas darbuotojas tvirtino baiminęsis, kad nebalsavęs negaus savo mėnesinės premijos.

Netoli Sankt Peterburgo esančiame Kudrove stebėtojas Sergejus Džusas pranešė aptikęs autobusus, kuriais buvo vežami rinkėjai balsuoti apylinkėse, kur fiksuojamas žemas rinkimų aktyvumas.

Stebėtojas bandė nufilmuoti vieną iš autobusais vykusių žmonių grupių, bet jie dangstėsi veidus ir atsisakė atsakyti į klausimus.

Centrinės rinkimų komisijos pareigūnas Nikolajus Bulajevas teigė, kad į apylinkes vežami tik labai nutolusiose vietose gyvenantys žmonės.

Gudrybės

Ekspertai taip pat fiksavo įvairias gudrybes ir valstybines kampanijas rinkimų aktyvumui didinti, nors jos ir nėra nelegalios.

Gydymo įstaigos balsuojantiems Maskvoje darė nemokamus vėžio tyrimus, gyventojams taip pat buvo siūloma nuolaidų maisto produktams. Kai kuriuose miestuose prie rinkimų apylinkių vyko koncertai, sporto varžybos ar klounų pasirodymai.

Kai kur buvo siūlomi prizai įdomiausiai apsirengusiems žmonėms. Kai kurie jų atvyko balsuoti persirengę meškomis ar viduramžių riteriais. Tuo tarpu vienas vyras atrodė kaip balistinė raketa „Sarmat“.

V. Putinas balsavo prezidento rinkimuose

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įmetė balsalapį į balsadėžę per šalies prezidento rinkimus, žadančius jam ketvirtą kadenciją valdžioje.

Scanpix nuotr.

Kadangi V. Putinas neabejotinai laimės šiuos rinkimus, jaučiamas rinkėjų apatiškumas. Valdžios įstaigos turėjo nepalyginamai daugiau išlaidų negu bet kada anksčiau rinkėjų raginimui dalyvauti balsavime, užtikrinsiančiame V.Putinui dar šešerius metus prezidento poste.

Rinkimus stebi apie 145 tūkst. stebėtojų tarp kurių yra 1500 užsieniečių bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno politinio judėjimo atstovų.

A. Navalnui neleista siekti prezidento posto. Oficialiai V. Putinas varžosi su septyniais pretendentais, bet nė vienas jų nėra jam rimtas varžovas.

Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir komunistas milijonierius Pavelas Grudininas.

Kaip rodo apklausos, nė vienas jų negautų daugiau nei 8 proc. balsų. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V. Putino kritikų Aleksejui Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo.

V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.

K. Sobčiak įmetė balsalapį

 Rusijos opozicijos kandidatė į prezidento postą Ksenija Sobčiak įmetė savo pažymėtąjį balsalapį į balsadėžę ir paragino kritikuojančius Vladimirą Putiną piliečius balsuoti užuot boikotavus rinkimus.

K. Sobčiak, 36-erių buvusi televizijos žvaigždė, sakė žurnalistams Maskvoje, kad kuo didesnio palaikymo V. Putinas susilauks sekmadienio rinkimuose, „tuo griežtesnė sistema“ teks rusams per naująją jo kadenciją.

K. Sobčiak nepritaria boikotui, pasiūlytam opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti šiuose rinkimuose.

K. Sobčiak ragino V. Putino kritikus „vienytis“. Tačiau pastarieji mano, kad ją tylomis palaiko Kremlius, siekiantis parodyti, jog rinkimai yra demokratiški. O ji visa tai neigia – ji vienintelė iš kandidatų per kampaniją atvirai kritikavo V. Putiną.

A.Navalnas boikotavo rinkimus

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sakė, kad boikotavo sekmadienį vykstančius prezidento rinkimus, ir patarė rusams daryti tą patį.

A. Navalnui dėl teistumo buvo uždrausta kelti savo kandidatūrą šiuose rinkimuose, tačiau daug kas nuosprendį jam laiko politiškai motyvuotu.

Jis ragino savo šalininkus nebalsuoti sekmadienio rinkimuose, nes juose nėra jokios realios konkurencijos ir iš anksto aišku, kad juos laimės V. Putinas.

„YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše A. Navalnas sako: „Rinkimų dieną paprastai norėtųsi pasakyti „Aš balsavau“, bet iš tikrųjų esu čia pasakyti, kad nėjau balsuoti.“

Jis kritikavo septynis V. Putino varžovus, neprotestavusius dėl suklastotų biuletenių kimšimo į urnas ir kitų pažeidimų. Savo tinklaraštyje jis parašė: „Tokie kandidatai neverti jūsų balso.“

Rusijos opozicijos aktyvistai ir rinkimus stebinti nevyriausybinė organizacija „Golos“ sekmadienį pranešė apie daugybės pažymėtų biuletenių metimą į urnas ir daugkartinį balsavimą.

„Golos“ iki popietės paskelbė apie 1 764 pažeidimus, įskaitant trukdymą dirbti stebėtojams.

A. Navalno judėjimas skelbė, kad pasiuntė 33 tūkst. savanorių stebėti rinkimų ir kad kai kurie jų nebuvo įleisti į rinkimų apylinkes. Jo interneto svetainė paskelbė apie šimtus sukčiavimo atvejų, pirmiausia Maskvoje ir jos regione, Sankt Peterburge, Baškirijoje. 

Pats A. Navalnas tviteryje paskelbė nuorodą į klipą, kuriame matyti balsalapių kimšimas į urnas vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Centrinė rinkimų komisija sakė, kad atliks tyrimą, ir nurodė, kad maždaug 80-yje proc. rinkimų apylinkių yra stebėjimo kameros.

Parama V. Putinui Maskvoje ir Sankt Peterburge yra reikšmingai mažesnė nei bendrai Rusijoje, rodė apklausos.

Kadangi rinkimų baigtimi neabejojama, didžiausias dėmesys teko rinkėjų aktyvumui. Kremlius siekia tvirto mandato V. Putinui.

Opozicijos aktyvistai taip pat sakė matę, kaip policija autobusais vežė rinkėjus į rinkimų apylinkes ir kaip balsuoti atėjusiems rusams buvo dalijami nuolaidų kuponai.

Stebėtojų pašalinimo atvejų neužfiksuota

Rusijos vidaus reikalų ministerija skelbia, jog stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų per sekmadienį vykstančius Rusijos Federacijos prezidento rinkimus kol kas neužfiksuota.

„Iki 17 val. (Maskvos laiku) nebuvo nė vieno stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų atvejo“, - pranešė vidaus reikalų vicemistras Aleksandras Gorovojus.

Agentūra AFP skelbia, jog nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.

Rinkimų apylinkės veikia iki 20 val. vietos laiku.

Estijoje balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių

Estijoje Rusijos prezidento rinkimuose iki 16 val. balsavo 22 tūkst. šioje šalyje gyvenančių ar joje viešinčių Rusijos piliečių.

„Tai labai geras rodiklis, ypač atsižvelgus į tai, kad rinkimų apylinkės užsidarys 20 val., o rinkėjai į jas vis dar ateina. Tai - dukart daugiau nei per Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento žemųjų rūmų) rinkimus 2016 metais“, - sakė Rusijos ambasados Estijoje atstovas spaudai Denisas Mosiukovas.

Estijoje veikia devynios rinkimų apylinkės, iš jų keturios - Rusijos ambasados Taline pastate, taip pat keturios - Rusijos generalinio konsulato Narvoje pastate, viena - konsulinio skyriaus Tartu pastate.

D. Mosiukovas pabrėžė, jog balsavimas vyksta ramiai, be incidentų.

„Estijoje šiuo metu gyvena 83 tūkst. balso teisę turinčių Rusijos Federacijos piliečių“, - pridūrė jis.

Per 2012 metų Rusijos prezidento rinkimus Estijoje balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių.