Didžiosios Britanijos labdaros organizacija, padedanti slaptos informacijos viešintojams visame pasaulyje, ketvirtadienį įkūrė teisinės pagalbos fondą vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui (Džulianui Asandžui) ir perspėjo, kad aktyvistas gali būtų artimiausiu laiku iškeldintas iš Ekvadoro ambasados.

Pasak organizacijos „The Courage Foundation“, J. Assange'o buvimui ambasadoje, kur jis yra prisiglaudęs nuo 2012 metų, „kyla rimta, auganti grėsmė“.

Ekvadoro prezidentas Leninas Moreno (Leninas Morenas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad, „atvertas kelias poniui Assange'ui priimti sprendimą išeiti“.

Pasak L. Moreno, Ekvadoro vyriausybė gavo raštiškas Britanijos garantijas, kad 47 metų australas gali palikti šalies diplomatinę atstovybę. Garantijos numato, kad jis nebus išduotas jokiai valstybei, kur jam galėtų grėsti mirties bausmė.

Ekvadoras  stengiasi užbaigti J. Assange'o viešnagę ambasadoje jau keletą mėnesių, atsiradus įtampai santykiuose su svečiu, kai šis pradėjo bylinėtis su Kitu dėl suvaržytos laisvės naudotis internetu.

Daugybę neteisėtai gautų JAV valstybės departamento ir Pentagono dokumentų paviešinęs J. Assange'as ne kartą reiškė susirūpinimą, kad Britanija perduos jį Jungtinėms Valstijoms, kur jam iškelti kaltinimai.

2010 metais „WikiLeaks“ paviešino tinklalapiui nutekintus 251 287 konfidencialios JAV diplomatinės korespondencijos dokumentus, kuriuos taip pat paskelbė didžiausi užsienio laikraščiai. Šis paviešinimas sukėlė daug nepatogumų buvusio JAV prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracijai ir pakenkė Vašingtono dvišaliams santykiams su kai kuriomis šalimis. 

„WikiLeaks“ įkūrėjas Ekvadoro ambasadoje Londone slepiasi nuo 2012 metų birželio. Į ambasadą jis atėjo siekdamas išvengti Europos arešto orderio ir išdavimo Švedijai dėl 2010 metais šioje Skandinavijos šalyje pradėto tyrimo dėl įtariamo išžaginimo ir lytinės prievartos.

Švedija pernai nutraukė tyrimą J. Assange'o atžvilgiu, bet britų policija tebesiekė jį areštuoti, nes „WikiLeaks“ įkūrėjas nepasirodė teisme pažeisdamas paleidimo už užstatą sąlygas.

„Assange'o baudžiamasis persekiojimas už (informacijos) viešinimą yra rimtas išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę apskritai, o jo transatlantinei teisinei gynybai prireiks jo rėmėjų iš viso pasaulio paramos“, – sakoma fondo pareiškime.

Surinkti pinigai bus skirti „tik „WikiLeaks“ darbuotojų kampanijos paramai“, nurodė grupė.

JAV prokurorai lapkritį neapdairiai išsidavė apie slapto kaltinamojo akto J. Assange'ui egzistavimą. Tikslus kaltinimų J. Assange'ui pobūdis kol kas nežinomas.

Apie kaltinimus prokurorai atsitiktinai prasitarė viename dokumente teismui visai kitoje byloje, pranešė „WikiLeaks“.

Iš JAV prokurorų kaltinimų galima spręsti, kad Vašingtonas sieks J. Assange'o ekstradicijos, šiam išėjus iš ambasados.

Taip pat keliama hipotezė, kad JAV prokurorų susidomėjimas J. Assange'u yra susijęs su specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) tyrimu dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, nulėmusio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalę.