2014 metais, kai smurtas prieš žiniasklaidą atsidūrė centrinėje scenoje, išpuoliai prieš žurnalistus darėsi vis barbariškesni, labai padaugėjo pagrobimų, antradienį paskelbė organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF).

Per pastaruosius metus ryšium su savo darbu buvo nužudyti iš viso 66 reporteriai – kiek mažiau nei 71 reporteris 2013 metais, bet pagrobimų skaičius pašoko iki 119, dėl konfliktų Ukrainoje, Libijoje ir Artimuosiuose Rytuose, sakoma ataskaitoje.

Jameso Foley (Džeimso Folio) ir Steveno Sotloffo (Stiveno Sotlofo), kuriems „Islamo valstybė“ (IS) nukirto galvas, nužudymas akcentavo itin didelį pavojų, kuris gresia žurnalistams, nušviečiantiems šiuolaikinius konfliktus.

„Retai reporteriai būdavo žudomi su tokiu barbarišku propagandos jausmu, šokiruojant visą pasaulį“, – sakoma RSF metinėje ataskaitoje.

Palyginti su 2013 metais, nužudytų žurnalistų skaičius šiek tiek sumažėjo, daugiausia – dėl mažesnio nužudymų skaičiaus „taikoje“ gyvenančiose šalyse. Nuo 2005 metų iš viso buvo nužudyta 720 reporterių.

Tačiau pagrobimų skaičius šiais metais buvo 37 proc. didesnis nei pernai dėl separatistų Rytų Ukrainoje taktikos ir kovotojų, veikiančių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

33 žurnalistai buvo pagrobti Ukrainoje, 29 – Libijoje, 27 – Sirijoje. 40 vis dar yra laikomi.

„Vietos žurnalistai moka didžiausią kainą, (Jie) sudaro 90 proc. pagrobtųjų, – pabrėžiama ataskaitoje. – Iš 22 žurnalistų, kuriuos šiuo metu laiko ginkluotos grupuotės Sirijoje, 16 yra sirai. Visi aštuoni žurnalistai, kurie šiuo metu laikomi įkaitais Irake, yra irakiečiai“.

RSF atkreipia dėmesį į kelis atvejus, kai žurnalistai buvo nubausti savo vyriausybių, tarp jų – Raefo Badawi (Raifo Badavio) atvejį. Šis Saudo Arabijos pilietis, kuris šiemet pelnė RSF apdovanojimą, rugsėjį buvo nubaustas 10-čia metų kalėti ir 1 tūkst. kirčių už „islamo įžeidimą“ savo pažiūromis, kurias reiškė interneto svetainėje „Liberal Saudi Network“.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Xadicos Ismayilovos (Chadidžos Ismajilovos) atvejį Azerbaidžane, kuris „dabar yra didžiausias Europos kalėjimas žiniasklaidos darbuotojams“. Jos darbas dėl vyriausybės korupcijos pavertė ją šmeižto kampanijų, šantažo ir suklastotų teisinių kaltinimų taikiniu.

„Dabar ji yra laikoma pagal absurdišką kaltinimą „stūmus“ vieną buvusį kolegą bandyti nusižudyti, kaltinimą, pagal kurį galima skirti kalėjimą nuo trejų iki septynerių metų“, – sakoma RSF ataskaitoje.

„Rūpestingai parengti grasinimai“

Gruodžio 8 dieną visame pasaulyje kalėjimuose buvo iš viso 178 profesionalūs žurnalistai – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.

Kinija pirmauja pasaulyje pagal kalinamų žurnalistų skaičių – šiuo metu šioje šalyje už grotų sėdi 33 žurnalistai. Nuo Kinijos nedaug atsilieka Eritrėja (28) ir Iranas (19).

Kinijoje tarp garsių kalinamų žurnalistų yra 70 metų Gao Yu (Gao Ju), kuri 1997 metais pelnė UNESCO Pasaulio spaudos laisvės apdovanojimą. Ji kali jau septynerius metus ir yra vėl teisiama – už „valstybės paslapčių atskleidimą“ vienam vokiečių transliuotojui.

Dėl konfliktų daug žurnalistų taip pat turėjo bėgti iš savo namų. 47 Libijos ir 37 Sirijos reporteriai per pastaruosius metus pabėgo iš tėvynės. Dėl priemonių prieš privačią Etiopijos žiniasklaidą į užsienį turėjo bėgti 31 žurnalistas.

Mušimas ir šiurkštus elgesys buvo labiausiai paplitę Ukrainoje, Venesueloje ir Turkijoje. Tai rodo tikslinį policijos smurtą bandant užgniaužti protestus šiose valstybėse.

Ataskaitoje „akcentuojama smurto prieš žurnalistus pobūdžio evoliucija ir tai, kaip tam tikri modeliai, tarp jų – rūpestingai parengti grasinimai ir galvų kirtimas, yra naudojami dėl labai aiškių tikslų“.

„Nužudymai tampa vis barbariškesni, pagrobimų skaičius sparčiai auga, tiems, kurie juos vykdo, siekiant užkirsti kelią nepriklausomam naujienų nušvietimui ir sulaikyti išorinio pasaulio tiriamą žvilgsnį“, – sakoma ataskaitoje.