Ar įmanoma sutramdyti Šiaurės Korėją? | kl.lt

AR ĮMANOMA SUTRAMDYTI ŠIAURĖS KORĖJĄ?

Siekdami suvaldyti Šiaurės Korėją, Vakarai išbandė visas įmanomas minkštąsias priemones, tačiau jos nedavė rezultatų, todėl nebereikėtų atmesti beveik jokio potencialaus, net ir jėgos, scenarijaus. Taip LRT.lt sako politologas Linas Kojala. Tiek jis, tiek politologas Tomas Janeliūnas nemano, kad egzistuoja tiesioginio konvencinio karo galimybė, tačiau, jų teigimu, JAV galėtų bandyti suduoti smūgį branduolinės ginkluotės infrastruktūrai Šiaurės Korėjoje.

JAV kariuomenės įsakymu praėjusią savaitę Korėjos pusiasalio link pajudėjo jūrų laivyno kovinė grupė. JAV Ramiojo vandenyno kariuomenės padalinys aiškino šį veiksmą kaip būtiną išlaikant pasiruošimą regione, pranešė BBC. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad JAV pasiruošusi viena kovoti su atominio ginklo grėsme iš Šiaurės Korėjos. „Jei Kinija nesprendžia Šiaurės Korėjos padėties, mes išspręsime“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Trumpas.

Šiaurės Korėja griežtai pasmerkė JAV karo laivų nusiuntimą į Korėjos pusiasalį ir pagrasino ryžtinga reakcija. JAV mėginimai surengti invaziją į Šiaurės Korėją esą pasiekė rimtą etapą, antradienį pranešė agentūra AFP.

„Mes imsimės griežčiausių priemonių prieš provokatorius, kad galėtume apsiginti“, – Pchenjane pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra KCNA. Šiaurės Korėja esą pasiruošusi „reaguoti į bet kokį JAV norimą karo pobūdį“.

Jokios priemonės neveikė

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L. Kojala sako, kad Šiaurės Korėjai sutramdyti gali tekti imtis ir jėgos scenarijaus, nes jokios kitos priemonės neveikia.

„Reikėtų pažymėti, kad buvo išbandytos turbūt visos įmanomos minkštosios priemonės, taikytos Vakarų valstybių tam, kad sustabdytų šią šalį nuo branduolinės ginkluotės plėtojimo. Tačiau akivaizdu, kad tai nedavė rezultatų, todėl šiandien atrodytų, kad nebereikėtų atmesti jokio potencialaus scenarijaus, tarp jų – ir jėgos naudojimo, ypač žinant, kad D. Trumpas ne kartą minėjo esąs pasirengęs spręsti šį konfliktą ir netgi daryti tai vienašališkai.

Tačiau manau, kad labai daug priklausys nuo to, kaip Amerika ir Kinija matys šią problemą. Manau, kad šių dviejų valstybių konsensusas Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir yra raktas į sprendimą: būtų labai sunku įsivaizduoti, kad Amerika galėtų imtis jėgos naudojimo, jei tam labai griežtai prieštarautų Kinija. Tuomet visas domino pradėtų staigiai byrėti ir būtų sunku prognozuoti, kaip tas konfliktas galėtų pasisukti, Pietų Korėjai, Japonijai ir tai pačiai Kinijai patiriant didelius smūgius dėl to“, – kalba L. Kojala.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas sako, kad amerikiečių laivų flotilė dar nebuvo signalas, jog rengiamasi kariniams veiksmams.

„Pirma, tai gali būti skirta nuraminti sąjungininkams – Pietų Korėjai ir Japonijai, nes kiekvienas Šiaurės Korėjos raketų bandymas kelia nerimą šioms šalims. Kitas tikslas – perspėti pačius šiaurės korėjiečius, kad amerikiečiai vis dar aktyvūs šiame regione ir turi priemonių atsakyti į pernelyg radikalų Šiaurės Korėjos elgesį. Manau, tai yra tipinis įspėjamasis žingsnis, bandant truputėlį stabilizuoti situaciją, bet ne ruošiantis kažkokiems puolamiesiems veiksmams“, – sako T. Janeliūnas.

Siekis sunaikinti branduolinę ginkluotę?

Pasak L. Kojalos, amerikiečiai labai aiškiai pabrėžia, kad Šiaurės Korėjai negalima leisti turėti raketos, pajėgios nešti branduolinį užtaisą iki JAV krantų, o tai reiškia, kad JAV yra pačių įvairiausių scenarijų svarstymo fazėje.

„D. Trumpas ne kartą minėjo prašęs generolų pateikti jam visus potencialius scenarijus, ką gali padaryti Amerika.

Manau, realesnis scenarijus yra taikymasis būtent į tą infrastruktūrą, kuri yra tiesiogiai susijusi su branduoline ginkluote“, – teigia L. Kojala.

T. Janeliūnas taip pat neatmeta, kad gali būti bandoma suduoti smūgį Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo infrastruktūrai.

„Aš labai abejoju, kad būtų įmanomas karinis sprendimas, nes niekas neturi atsakymo į klausimą, kas būtų po to, kai būtų sunaikintas Šiaurės Korėjos režimas. Juo labiau abejoju, kad amerikiečiai prisiimtų atsakomybę kurti naują vyriausybę.

Labiau tikėtinas variantas – siekis tik sunaikinti branduolinius objektus ir išspręsti branduolinės grėsmės klausimą. Tačiau tame taip pat yra nemažai rizikos, kad pirmais smūgiais nepavyktų sunaikinti visų objektų arba kad Šiaurės Korėja, atsakydama į tai, pradėtų konvencinę invaziją į Pietų Korėją. Tai reikštų, kad amerikiečiai būtų priversti įsitraukti į konvencinį karą. Rizikų yra daug ir vien jos varžytų amerikiečius priimti radikalius sprendimus“, – svarsto T. Janeliūnas.

Kinija padės spausti Šiaurės Korėją?

Jungtinės Tautos Šiaurės Korėjai yra uždraudusios bet kokius raketų arba atominio ginklo bandymus, bet šalis ne kartą pažeidė šį draudimą. Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja paleido vidutinio nuotolio bandomąją balistinę raketą į Japonijos jūrą. Šis bandymas buvo atliktas Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito JAV išvakarėse. Kinijos ir JAV prezidentai susitikimo metu tarėsi, kaip sustabdyti Šiaurės Korėjos branduolines ir raketų programas.

Iki šiol Kinija nenoriai imdavosi sankcijų kaimynei: ji seniai yra artimiausia Šiaurės Korėjos diplomatinė ir verslo partnerė, bet šalių santykiai tampa vis labiau įtempti dėl nesiliaujančių Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinių bandymų.

Pasak T. Janeliūno, JAV į siekius pristabdyti Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų demonstravimą nori įtraukti Kiniją, nes ji palaiko režimo gyvybingumą. Tačiau politologas abejoja, kad kas nors pasaulyje nori spręsti Šiaurės Korėjos klausimą iš esmės.

„Turbūt tikimasi, kad jei Kinija labiau spaus Šiaurės Korėją, ji gali sutikti su kažkokiais apribojimais dėl branduolinės programos. Tai galbūt būtų kažkas panašaus į JAV ir Irano susitarimą, tačiau kitokiomis sąlygomis, labiau dalyvaujant kinams.

Tačiau klausimas, ar iš tiesų kas nors nori radikaliai spręsti Šiaurės Korėjos problemą ir judėti Korėjų suvienijimo link. Tiek Kinija, tiek Japonija, tiek Pietų Korėja baiminasi didelio pabėgėlių antplūdžio, socialinių sukrėtimų, kurie vyktų, jei Šiaurės Korėja žlugtų arba prasidėtų vienijimosi procesas. Yra tik noras ją suvaldyti, palikti tokią, kokia ji yra, tik keliančią mažiau grėsmių, nei ji kelia dabar“, – sako VU TSPMI profesorius.

GALERIJA

  • Ar įmanoma sutramdyti Šiaurės Korėją?
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

...

Kadangi bomba-motina (ach tie amerikontai, kas per sulyginimai) pasirodė neefektyvi, tai... tai kurį laiką Š.Korėja gali būti rami.

PSICHAS

Ne šiaurės , bet Korėjos Liaudies DEMOKRATINĖ Respublika ...

vartotojas

myzmantukai susirinko kim cen ira peraukleti :) jankiai pzd is lietuvos, ko jums ce reikia, lietuvos konstitucija draudzia uzsienio saliu karinius vienetus laikyti musu teritorijoje

SUSIJUSIOS NAUJIENOS