BRITŲ ŽVALGYBA IEŠKO DAUGIAU ASMENŲ, ĮTARIAMŲ PRISIDĖJUS PRIE SKRIPALIŲ APNUODIJIMO

Didžiosios Britanijos žvalgyba ieško dar dviejų asmenų, įtariamų padėjus Aleksandrui Petrovui ir Ruslanui Boširovui, kuriuos Londonas kaltina apuodijus buvusį dvigubą rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą, sekmadienį pranešė leidinys „The Sunday Mirror“, remdamasis šaltiniu iš vyriausybės.

Pasak to šaltinio, vienas iš įtariamųjų – operacijos kuratorius ir „ambasados“ darbuotojas, o kitas – gydytojas, taip pat sekęs operaciją Solsberyje.

Tyrėjų teigimu, gydytojo galėjo prireikti, kad būtų patikrinta, ar A. Petrovas ir R. Boširovas patys nenukentėjo nuo nuodingos medžiagos.

Šaltinio manymu, įtariamieji Skripalių apnuodijimu galėjo susitikti su kitais dviem asmenimis po to, kai išvyko iš viešbučio Londone, prieš keliaudami į Solsberyje esantį S. Skripalio namą.

A. Petrovas ir R. Boširovas kaltinami kovo 4-ąją ištepus S. Skripalio namų durų rankeną kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

„Novičiok“ paveikti Skripaliai ir jiems į pagalbą atskubėjęs policininkas liko gyvi, bet netikrą kvepalų buteliuką, kuriame buvo tos medžiagos likučių, po kelių savaičių rado vienas vyras, gyvenantis netoli Solsberio esančiame Eimsberio miestelyje. Numanomus kvepalus jis atidavė savo draugei Dawn Sturgess (Don Sterdžes); ši jais pasipurškusi apsinuodijo ir mirė.

Britanijos vyriausybė pareiškė, kad galutinė atsakomybė už pasikėsinimą į Skripalius tenka Rusijos prezidentui, tačiau Maskva tai įnirtingai neigia ir tvirtina, kad visus cheminius ginklus Rusija sunaikino prižiūrint Cheminio ginklo draudimo organizacijai (OPCW).

Siūlo iki „Brexit“ neskelbti sankcijų

Didžiosios Britanijos saugumo sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) britų įstatymų leidėjams pareiškė, kad neketina skelbti Rusijai sankcijų dėl buvusio rusų dvigubo šnipo S. Skripalio ir jo dukros apnuodijimo, kol nebus baigtas „Brexit“ procesas, sekmadienį pranešė britų leidinys „The Daily Telegraph“.

Sekretorius paaiškino, kad gegužę priimto įstatymo dėl sankcijų Rusijai pataisą, analogišką vadinamajam „Magnitskio aktui“, vertėtų pradėti įgyvendinti tik po „Brexit“. B. Wallace'as pridūrė, kad reikia palaukti, nes tas teisės aktas suteiks galimybę imtis kitokių sankcijų metodų, kurie iki išstojimo iš Europos Sąjungos neveiktų.

Vis dėlto, „The Daily Telegraph“ teigimu, kol kas neaišku, apie kokį terminą kalbama – iškart po Britanijos išstojimo iš Bendrijos 2019-ųjų kovą ar pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2020-ųjų pabaigoje.

Leidinio tvirtinimu, toks B. Wallace'o pareiškimas sulaukė daug kritikos iš konservatorių parlamentarų.

2016 metais JAV Kongresas priėmė įstatymą, numatantį, kad vadinamasis „Magnitskio aktas“ būtų taikomas ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių atžvilgiu. Tas teisės aktas suteikia JAV prezidentui į užsienio piliečių, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukti asmenis, kurie, jo nuomone, kalti dėl korupcijos ar žmogaus teisių pažeidimų.

Analogiškus teisės aktus taip pat yra priėmusios Kanada, Estija ir Lietuva.

Sergejus Magnitskis, kurio vardu pavadintas minėtas įstatymas, buvo W. Browderio investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ teisininkas. 2009 metų lapkritį jis mįslingai mirė Rusijos kalėjime, prieš tai atskleidęs didžiulio masto lėšų grobstymo schemą, kurioje dalyvavo valstybės pareigūnai. Manoma, kad kalėjime jis buvo mušamas ir kankinamas.

Praėjusių metų spalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad už sankcijas Rusijai numatančio įstatymo slypi politiniai žaidimai.