Galingas žemės drebėjimas, praėjusią savaitę supurtęs Papua Naujosios Gvinėjos atokų regioną, nunešė mažiausiai 67 žmonių gyvybes, pirmadienį pranešė Raudonasis Kryžius.

Pasak šios visuomeninės organizacijos, tūkstančiai žmonių liko be namų, maisto ir švaraus vandens.

Regione buvo užblokuota daug kelių ir nutrūko elektros energijos tiekimas, todėl gelbėtojams buvo sunku pasiekti izoliuotus kaimus. Ramiojo vandenyno valstybės kalnuotam vidurio regionui 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimas smogė vasario 26 dieną.

Išsigandę Pietų Aukštumų, Vakarų, Engos ir Helos provincijų gyventojai taip pat nukentėjo nuo galingų pakartotinų požeminių smūgių, įskaitant du 6,0 balų smūgius ankstyvą pirmadienį.

Pirmadienį buvo paskelbta apie dar vieną nelaimės pasekmę: didžiausias skurdžios valstybės istorijoje projektas – Papua Naujosios Gvinėjos suskystintų gamtinių dujų terminalas, valdomas JAV energetikos milžino „ExxonMobil“ – neveiks iki aštuonių savaičių, kol bus sutvarkyta žemės drebėjimo suniokota infrastruktūra.

„Nacionalinio stichinių nelaimių centro ir gelbėtojų komandų duomenimis, žuvusiųjų skaičius penktadienį pasiekė 67“, – sostinėje Port Morsbyje naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Papua Naujosios Gvinėjos skyriaus vadovas Udaya Regmi (Udaja Regmis).

„Stichija paveikė apie 143 tūkstančius žmonių, o 17 tūkstančių žmonių turėjo palikti namus, kadangi jie buvo visiškai arba iš dalies sugadinti ir yra nebetinkami gyventi.“

Šalies vyriausybė dar nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.

U. Regmi pridūrė, kad vietos bendruomenėms kenčia dėl vandens trukumo ir sanitarinių sąlygų, kadangi didesni sunkvežimiai su maistu negali pasiekti kai kurių teritorijų nuošliaužų sugadintais keliais.

Gelbėjimo darbai palaipsniui spartinami, o Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybė, korporacija „ExxonMobil“ ir dujų terminalo projekte dalyvaujantys australų energijos gamintojai „Oil Search“ ir „Santos“ įsipareigojo skirti milijonų JAV dolerių vertės finansinę paramą.

Australijos ir Naujosios Zelandijos gynybos pajėgos pradėjo teikti nukentėjusiems pagalbos priemones. Tuo tarpu Pekinas ir Kinijos Raudonais Kryžius įsipareigojo padėti finansiškai, pranešė Papua Naujosios Gvinėjos laikraštis „PNG Post-Courier“.

Aukštumuose apsilenkęs ir žalą įvertinęs bendrovės „Oil Search“ vykdantysis direktorius Peteris Bottenas (Peteris Botenas) sakė, kad stichijos pasekmės yra „didžiulės“ ir pridūrė, kad „regione yra daug žuvusiųjų, sunaikintų namų, mokyklų, kelių ir tiltų“.

„Daug bendruomenių liko be pagrindinių reikmenų, tokių kaip maistas, švarus vanduo, prieglauda ir medicinos pagalba“, – pažymėjo jis.

Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas Peteris O'Neillas (Peteris Onilas) praėjusią savaitę sakė, kad dujų terminalo uždarymas padarys „didžiulę įtaką“ šalies ekonomikai, itin priklausomai nuo gamtos išteklių gavybos.

„ExxonMobil“ Papua Naujosios Gvinėjos padalinio vykdomasis direktorius Andrew Barry (Andrju Baris) sakė, kad sutrikusi 19 mlrd. JAV dolerių vertės dujų gavyba bus atnaujinta kaip įmanoma greičiau. Jis pavadino nelaimę „precedento neturinčiu įvykiu valstybės ir bendrovės istorijoje“.