Planetos pirmenybės lietuviams patikėtos po jų viešnagės Pilzene. Šiame Čekijos mieste mūsų šalies atstovai dalyvavo 47-ajame pasaulio medikų čempionate, kur susižėrė šūsnį medalių.

Pilzene viešėjusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus Remigijaus Žaliūno teigimu, teisė rengti didžiulės apimties turnyrą yra ne mažiau svarbi nei sportiniai varžybų Čekijoje rezultatai. Tiesa, ir aikštynuose lietuviai, tokiose pirmenybėse dalyvavę jau 9-ą kartą, buvo pastebimi.

"Aš pats tenisą žaidžiu jau gal trylika metų, bet kaip žaidėjas esu jaunas, dar turiu mažai patirties, tad pasirodymas Čekijoje buvo labai naudingas", – pasakojo Lietuvos medikų teniso sąjungos prezidentas R.Žaliūnas.

– Kodėl tenisas ir medikai taip glaudžiai draugauja?

– Medikai – gan užimti žmonės, tad jiems sudėtinga laisvalaikiu dažnai susitelkti į didelį būrį. Pavyzdžiui, futbolo treniruotei reikia viso kolektyvo. O tenisas tuo ir parankus, kad pakanka rasti vos vieną partnerį ir jau gali žaisti vienas prieš kitą. Smagiausia, kad aikštėje galima atsipalaiduoti nuo darbo rūpesčių, pareigų, regalijų ir pan. Visi bendraujame kaip lygūs su lygiu, vieni kitus vadiname vardais. Ten niekas nežiūri, ar tu profesorius, ar studentas. Svarbu, kad ta laisvalaikio veikla teiktų malonumą. Tada fizinis aktyvumas duoda didžiulę naudą sveikatai.

– Neretai teniso turnyrus derinate su moksliniais seminarais, kongresais. Ar sportas praverčia ir mezgant profesinius kontaktus?

– Neabejotinai. Su kolegomis aptariame profesines aktualijas, dalijamės patirtimi, pasiekimais savo domėjimosi srityse. Pasportavus labai įdomu klausytis pranešimų apie traumų prevenciją, ypač, kai apie tai kalba pasaulinio garso mokslininkai. Gali savo pavyzdžiu įsitikinti, kaip teorija veikia praktikškai. Juk vienokie specifiniai patarimai yra žaidžiantiesiems, pavyzdžiui, futbolą ir, kiek kitokie – tenisą.

– Neseniai grįžote iš medikų pasaulio čempionato Čekijoje. Kaip vertinate lietuvių rezultatus?

– Pasirodyta labai sėkmingai. Laimėta net septyniolika medalių. Tokius pasiekimus bus sudėtinga pakartoti. Ypač džiugina laimėtas moterų auksas – 55 metų ir vyresnių amžiaus grupėje. Lietuvės laimėjo ir Nacijų taurę. Tai – išskirtinė pergalė. Juolab kad lemiamoje kovoje po atkaklaus trilerio įveikta pajėgi Jungtinių valstijų komanda, savo gretose turėjusi praeityje žinomą tenisininkę, pasiekusią ne vieną pergalę prestižiniame profesionalų turnyre – Vimbldono čempionate.

– Medikai vyrai nuo moterų atsilieka?

– Iš tiesų mes, vyrai, turime į ką lygiuotis. Mums reikia pasitempti (šypsosi). Pagal reitingus esame gal 17-i pasaulyje, tačiau patekti tarp dešimties pajėgiausių bus labai sudėtinga. Vis dėlto gerokai atsiliekame nuo šalių, turinčių gilesnes teniso tradicijas, geresnę infrastruktūrą, kur kas didesnį žaidėjų skaičių. Mėginsime pakilti aukštyn kitąmet Maltoje vyksiančiose pasaulio pirmenybėse.

– Po Maltos eilė organizuoti pasaulio medikų čempionatą ateis ir Lietuvai. Ką mūsų šaliai reiškia šis renginys?

– Atvyks keli šimtai žaidėjų iš viso pasaulio. Juos atlydės dar didesnis būrys svečių, turistų. Visas šis būrys per savaitę Lietuvoje gyvens, maitinsis, keliaus, leis pinigus, tad manau, kad sambrūzdis kils nemenkas. Turnyras tikrai pagyvins miesto gyvenimą. Beje, vos tik gavome teisę rengti pirmenybes, jau ėmė plaukti užklausos iš kolegų užsienyje. Spalį vyksiu pasirašyti bendradarbiavimo sutarties su Hirosimos universitetu. Tačiau prie kelionę gavau kokis šešis laiškus su klausimais ir apie tenisą. Japonai teiravosi, ar aš pats norėsiu pažaisti pas juos. Atsakiau, kad neturėsiu laiko, tada jie teiravosi apie galimybę atvykti į pasaulio čempionatą Lietuvoje ir netgi išmėginti mūsų aikštynus vietiniuose mūsų medikų turnyruose.

– Kalbant apie lietuviškus aikštynus. Ar mūsų šalis turi pakankamai vadinamųjų kortų, kad galėtų priimti šimtus žaidėjų?

– Turėsime atlikti nemažai namų darbų, organizatoriams tai bus didelis galvos skausmas. Lietuvos specifika tokia, kad tenisą lauke galime žaisti tik kokius penkis mėnesius. Visą kitą laiką tenka treniruotis uždarose patalpose. Mes ketiname žaisti atviruose kortuose. Tačiau tam reikia vienos smulkmenos – tiksliai žinoti koks 2019-ųjų rugpjūtį bus oras (juokiasi). Be to, reikalingos ir tribūnos, kur patogiai įsitaisytų žiūrovai. Taip pat rengsime ir mokslinį kongresą, tad reikės atitinkamų erdvių. Visus svečius turėsime apgyvendinti atitinkamo lygio viešbučiuose.

– Ar jau pasirinkote, kokiame mieste vyks pasaulio čempionatas?

– Renkamės tarp Kauno ir Vilniaus. Tiesa, galbūt žvilgsnis nukryps ir į kitą miestą. Pavyzdžiui, Druskininkus. Juo labiau kad vienas mūsų tikslų – svečiams parodyti Lietuvą. Ne tik didmiesčius, bet ir kitas jos gražiausias vietoves. Žinoma, labai daug kas priklausys nuo savivaldybių, miestų vadovų požiūrio. Be jų palaikymo tokio masto renginio suorganizuoti neįmanoma.