Jeigu ne graikiškas temperamentas, gali būti, kad Ioannis Sfairopoulos šiandien nestovėtų prie Pirėjo „Olympiacos“ vairo. Ši vieta prieš beveik ketverius metus buvo numatyta visai kitam žmogui.

Niekada nepailstanti Graikijos sporto žiniasklaida 2014 metų vasarą trimitavo, kad „Olympiacos“ susitarė su Souliu Markopoulu, tuometiniu Salonikų PAOK treneriu. Jis turėjo pakeisti komandą palikusį Georgą Bartzoką, bet paskutiniu metu viskas sugriuvo.

Susitarimas neįvyko, nes apie jį pradėjus garsiai kalbėti, pasipiktinimą išreiškė Salonikų PAOK sirgaliai. Šios ekipos fanai yra aršūs „Olympiacos“ priešininkai, todėl trenerio perėjimas į varžovų gretas buvo sutiktas labai piktai.

Nepasitenkinimas buvo toks didelis, kad PAOK dar tą pačią dieną valdybos susirinkime nusprendė, kad nepaleis trenerio į Graikijos grandų gretas ir Markopoulos liko Salonikuose.

„Olympiakos“ tada ištraukė kitą kozirį, kuris pasirodė ne toks jau ir blogas. Du Eurolygos finalai per trejus metus ir du Graikijos čempionų titulai per trejus metus yra rezultatai, kuriais „Olympiacos“ klube gali pasigirti I. Sfairopoulos.

Jis ilgai buvo laikomas vienu geriausiu Graikijos krepšinio asistentų. Būdamas vos 21 metų, I. Sfairopoulos baigė krepšininko karjerą („Niekada nebuvau geras krepšininkas“, – vėliau prisipažins) ir pasuko trenerio karjeros link.

1997-2005 metais jis buvo Salonikų PAOK komandos trenerio asistentas, 2001-2004 metais darbavosi Graikijos rinktinės trenerių štabe, kai galiausiai 2005 metais jo kelias pasuko į „Olympiacos“.

Graikijos klubo vadovai norėjo šalia tuometinio vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko matyti pajėgų vietinį specialistą ir į šią poziciją pasikvietė I. Sfairopoulą. Šis buvo vertinamas kaip puikus gynybos specialistas ir gerai varžovų veiksmus skaitantis treneris, o šios savybės laikui bėgant tik dar labiau atsiskleidė.

Taip 2005 metais prasidėjo ne vienus metus trunkantis I. Sfairopoulo ir J. Kazlausko bendradarbiavimas aikštėje ir už jos ribų.

Lietuvio asistentu I. Sfairopoulos buvo Pirėjuje, o vėliau J. Kazlauskas šį trenerį pasikvietė ir į Graikijos rinktinės strategų štabą. Taip 2009 metais I. Sfairopoulos pasipuošė Europos čempionato bronza.

Kai J. Kazlauskas 2011-2012 metais tapo Maskvos CSKA vyriausiuoju treneriu, I. Sfairopoulos susikrovė lagaminus ir paskui lietuvį atvyko į Rusijos sostinę.

„Viešai noriu padėkoti geram savo draugui – J. Kazlauskui. Jis mano karjerai labai padėjo ir padarė didelę teigiamą įtaką, – prieš dvi savaites pokalbį su žurnalistais iš Lietuvos pradėjo I. Sfairopoulos. – J. Kazlauskas man padėjo savo filosofija, dirbant kartu trijose skirtingose komandose. Aš daug iš jo išmokau.“

Darbas J. Kazlausko treniruotoje Graikijos rinktinėje I. Sfairopoului padėjo ir dar vienu aspektu – užmezgant santykius su Vassiliu Spanouliu. Treneris su krepšininku suartėjo per 2009 metų Europos čempionatą, kai graikai netikėtai laimėjo medalius, o V. Spanoulis buvo išrinktas į geriausių pirmenybių žaidėjų simbolinę komandą.

Tuomet I. Sfairopoului ir kitam Graikijos rinktinės trenerių štabo nariui Dimitriui Priftisui buvo atiduoti laurai už puikią V. Spanoulio kondiciją čempionato metu.

Todėl kai 2014 metais subyrėjo „Olympiacos“ planas dėl Markopoulo, komandos lyderis klubo vadovybei turėjo savo pasiūlymą – skelbiama, kad Spanoulis tuomet klubą valdantiems broliams Angelopoulams užsiminė apie trenerį Sfairopoulą.

„Olympiacos“ vadovai po susitikimu su strategu pasiūlė jam vienerių metų sutartį, o po sezono – kontraktą, kuris baigs galioti šią vasarą.

Kai Sfairopoulos jau pirmaisiais darbo Pirėjuje metais laimėjo Graikijos čempionų titulą, pirmieji V. Spanoulio žodžiai spaudos konferencijoje buvo skirti padėkoti treneriui, kuris padėjo stabilizuoti komandą.

Per tuos beveik ketverius metus į viešumą nebuvo išlindęs joks trenerio ir komandos žvaigždės konfliktas, o tai, žinant graikų būdą, yra pakankamai didelis pasiekimas.

„Jis griežtas, bet visiems teisingas. Kartais tai gali nepatikti, bet jis kalba tiesą“, – taip apie savo trenerį prieš porą savaičių atsiliepė Spanoulis.

„Olympiacos“ pernai Eurolygoje nužygiavo iki finalo, kur nusileido Stambulo „Fenerbahče“. Antri Eurolygoje jie liko ir 2015 metais, kai pralaimėjo Madrido „Real“ komandai.

Abiem atvejais „Olympiacos“ turėjo pripažinti finalo ketverto šeimininkų pranašumą. Šiemet finalo ketvertas neturės namų komandos, tačiau Pirėjo klubas ten galėtų jaustis drąsiai – „Crvena Zvezda“ sirgaliams Pirėjo klubas yra broliškas.

„Finalo ketvertas bus didelė krepšinio šventė ir reikia tikėtis, kad ten būsime“, – komandos tikslus apibūdino Sfairopoulos.

Nuo šio tikslo „Olympiacos“ skiria „Žalgiris“, su kuriuo serija startuoja šiandien.