V. ŠEŠKAUS TRENIRUOTĖMIS NUSIVYLĘS LAVARAS: NUO JŲ MANO BERNIUKAI TAPO BLOGESNI

LaVaras Ballas šypsojosi pamatęs, kad jo abu sūnūs liko ant atsarginių suolo, kai Prienų–Birštono „Vytautas“ pradėjo rungtynes Alytuje. Jis šypsojosi stebėdamas, kaip Virginijus Šeškus lakstė palei šoninę liniją ir triaukščiais keiksmažodžiais keikė savo krepšininkus bei teisėjus. Ballas šypsojosi ir tada, kai „Vytautas“ atsidūrė 20 taškų duobėje.

LaVaras geros nuotaikos buvo ir po rungtynių, kurias „Vytautas“ 79:82 pralaimėjo „Dzūkijos“ komandai. Kaip įprasta, fotografavosi su būriu jį apspitusių žmonių, juokavo su pačiais mažiausiais gerbėjais, o šiems išsiskirsčius, ilgai diskutavo su Tomu Pačėsu.

„Neleisiu, kad Šeškaus veiksmai man sugadintų nuotaiką“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė vyriausiasis Ballas.

Tai buvo kitoks LaVaras. Jeigu anksčiau per žurnalistus jis siųsdavo žinutes treneriui Šeškui, kad jo sūnūs turėtų žaisti daugiau kartu arba stebėdavosi, kodėl jie nepradeda dvikovos starto penkete, tai šį kartą apie tai jis nebekalbėjo.

LiAngelo Alytuje pakilo nuo suolo ir per 27 minutes pelnė 14 taškų bei atkovojo 7 kamuolius. LaMelo apšilinėjo su komanda ir buvo pasirengęs žaisti, nepaisant to, kad prieš tai kelias dienas sirguliavo. Visgi „Vytauto“ rotacijoje šį kartą jam vietos neatsirado ir šešiolikmetis praleido trečias LKL rungtynes iš eilės. Paskutinį kartą per oficialią dvikovą jis aikštėje buvo vasario 11-ąją.

LaMelo pastaruoju metu ne tik nežaidžia, bet su savo komanda ir mažai treniruojasi.

Ballai praėjusią savaitę penkioms dienoms atsiskyrė nuo „Vytauto“ ir išvyko į Barseloną. LaVaras sako, kad ši kelionė buvo suplanuota gerokai prieš atvykstant į Lietuvą, todėl jos atsisakyti negalėjo. Kita vertus, jis pridūrė, kad per tas kelias dienas Ispanijoje jo sūnūs patobulėjo labiau, nei tai būtų padarę likę Prienuose.

„Nuo Šeškaus treniruočių mano berniukai tapo blogesni, – rėžė LaVaras. – Dėl to ir išvykome į Ispaniją, kad pakrautume vaikinus iš naujo. Šeškaus treniruotėse neskiriamas dėmesys fiziniam pasirengimui, jie nebėgioja ir apskritai nežiūri rimtai į treniruotes. Laimėti sunku, nes treneris žaidėjų neparuošia. Turime dvi treniruotes per dieną, bet kam? Mes du kartus po pusantros valandos kas dieną apsimetame, kad dirbame. Negali du kartus perbėgti per aikštelę ir tada ginčytis, kas prieš ką turi gintis. Tai – tiesiog laiko švaistymas.“

Matydamas, kad Šeškaus treniruočių nebepakanka, LaVaras pradėjo daryti tai, prie ko yra įpratęs – savo vaikus treniruoti pats.

„Po komandos treniruotės aš arba mano brolis pasirūpiname, kad vaikinai išmestų metimus, praktikuotųsi veržimąsi link krepšio, kovą dėl kamuolių, – aiškino LaVaras. – Gelo dėl to šiandien jautėsi kur kas labiau savimi pasitikintis ir pasiruošęs. Čia atsidūrėme tik dėl to, kad iki šiol sunkiai dirbome. Todėl nesvarbu, ką daro ar ką kalba Šeškus, mes dirbsime pagal savo metodiką. Dalyvausime jo treniruotėse, tačiau po to dar treniruosimės individualiai. Kas dieną.“

– Kokią susidarėte nuomonę apie „Vytauto“ treniruotes? – „BasketNews.lt“ paklausė LaVaro.

– Aš suprantu, kodėl jie pralaimi. Su tokiu trenerio mąstymu mes nieko nelaimėsime. Jis sako, kad nori patausoti savo žaidėjų kojas. Ne, tas kojas reikia paruošti, treniruoti. Tai – neteisingas požiūris. 

Iš šono žiūrint, atrodo, kad niekas nenori žaisti. Kas kartą, kai kažkas meta į krepšį, treneris demonstruoja blogiausią įmanomą kūno kalbą. Jis elgiasi kaip kvailys. Prametus metimą, jis skeryčiojasi rankomis ir plaikstosi. Negi tikrai nori žaisti tokio trenerio komandoje? Tai sukuria blogą atmosferą. 

Viskas prasideda nuo viršūnės. Jeigu viršuje nėra tinkamos lyderystės, jokie krepšininkai nežais iš visų jėgų. Bet aš dėl to nebesinervinsiu. Tiesiog pabaigsiu sezoną ir pasistengsiu, kad mano berniukai patobulėtų.

– Žmonėms jūsų išvykimas į Barseloną penkioms dienoms sezono viduryje gali atrodyti kaip neteisingas pasirinkimas.

– Treneris bando pasakyti, kad tai – kažkas blogo, bet jie čia nieko rimto vis tiek neveikia. Kelionė į Ispaniją buvo suplanuota seniai prieš mums atvykstant čia ir negalėjome to atsisakyti. Visgi žinojau, kad mums ta savaitė bus reikalinga, kad pakilnotume svarmenis ir sunkiai padirbtume tris valandas taip, kaip esame įpratę. Viskas pavyko puikiai.

Šeškui lengviausia skųstis, kad vaikinai išvyko atostogų. Mano vaikai neatostogauja. Mes žaidžiame („We ball“, – angl.). Gelo grįžo geresnės formos nei vaikinai, kurie čia buvo visą savaitę. Ką jie veikė tą laiką? Nieko. Dėl to mano vaikinams reikėjo išvykti, kad pasikrautų energijos. Tegul jie („Vytauto“ komanda) daro, ką nori, bet mes turime dirbti daugiau. Mes turime patys pasirūpinti fiziniu pasirengimu, papildomais metimais, prasiveržimais. Mums tuo reikia rūpintis patiems. Galime pasižiūrėti ir į mūsų pasiruošimą rungtynėms – jo nėra. Čia tiesiog švaistoma diena. Man gaila vaikinų, kad jie netobulėja.

– Kada nusprendėte, kad reikia dirbti papildomai?

– Treniruotėse Gelo išmeta gal 10-12 metimų. Tada pažiūriu, kad Gelo per rungtynes nesiveržia link krepšio, ir klausiu, kada tai treniravai? Jie to netreniruoja, jie neturi pratimų, skirtų tai tobulinti. Anksčiau į tai nekreipdavau dėmesio, sakydavau vaikams, kad darytų, kaip liepia treneris. O dabar žiūriu vis atidžiau ir matau, kad vyksta tas pats per tą patį. Todėl nusprendėme patys dirbti papildomai.

Jeigu Šeškus taip dirbo visada, tai yra priežastis, kodėl jie laimėjo tik 4 ar 5 kartus. Man dabar aišku, kodėl krepšininkai nenori žaisti greitai. Nemačiau, kad per treniruotes kas nors bėgiotų aikšteles. Neturiu nieko prieš žaidėjus, jie geri vaikinai, bet požiūris turi būti kitoks, jeigu nori būti laimėtojas. 

– Ar Melo šiandien negalėjo žaisti dėl ligos?

– Melo galėjo žaisti. Jie („Vytauto“ treneriai) bandė jį paskubinti sugrįžti į aikštę prieš tai, ankstesnę savaitę. Dabar pasakiau Melo, kad tegul pabando žaisti. O treneris galiausiai jam vis tiek nedavė nė sekundės. Taigi dabar leisiu Melo visiškai pasveikti, nebeskubinsiu jo grįžti į aikštę. Jis šiandien galėjo išbėgti į aikštę bent truputį ir pabandyti kažką parodyti, bet treneris juo netikėjo. Čia susirinko daug žiūrovų, kurie norėjo jį pamatyti, bet Šeškus dabar dėl kai kurių priežasčių sprendimus priima pernelyg asmeniškai. Bet Melo vis tiek dirbs ir tobulės. Čia yra daug gerų žmonių, o mes irgi padedame komandai.

– Matėme jus savaitgalį viešintį Lenkijoje, dabar irgi ilgokai bendravote su Tomu Pačėsu.

– Tomas yra puikus, mes Lenkijoje daug kalbėjomės apie krepšinį, valgėme ir puikiai praleidome laiką. Man patinka jo krepšinio supratimas, žmonės jį gerbia. Mes tikrai skaniai pavalgėme, įdomiai pasikalbėjome ir pamatėme kitokias vietas. Jos – nuostabios. Aš su juo buvau susipažinęs anksčiau ir norėjau praleisti dar daugiau laiko. Mačiau, kad žmonės su juo elgiasi pagarbiai, pamaniau, kad jis, matyt, yra buvęs krepšininkas. Tada sužinojau, kiek jis pasiekęs, kad jis yra laimėtojas. Mane traukia tokie žmonės. Mes iš karto radome bendrą kalbą. Dabar turėsiu draugą Lenkijoje. Jis bet kada galės atvykti pas mane į Los Andželą. Su kai kuriais žmonėmis iš karto randi bendrą kalbą, su juo buvo būtent taip.

– Socialiniuose tinkluose iš karto buvo spėliojama, kad LaVaras Lenkijoje ieško savo sūnums naujos komandos.

– Tegul kalba. Europoje noriu susirasti kaip įmanoma daugiau draugų. Žmonės čia tokie tikri, kad neįtikėtina. Jūs Europoje bendraujate atvirai, o man tai labai patinka.