Daugkartinis Lietuvos krepšinio čempionas, buvęs ilgametis nacionalinės rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Gediminas Budnikas šiandien švenčia 70-metį.

Simboliška, kad G.Budnikas ir „Žalgiris“ – bendraamžiai: tituluočiausias šalies krepšinio klubas, kuriam jubiliatas atstovavo beveik dešimt metų, savo veiklą pradėjo irgi 1944-aisiais.

„G.Budnikas buvo 201 cm ūgio, atletiško sudėjimo, tvirtas ir stiprus. Ne bet kas galėjo jį lengvai nustumti ar prasiveržti. Jis sugebėdavo sulaikyti ne ką už save menkesnes vadinamąsias spintas. Neblogai valdė kamuolį ir išsiskyrė savo firminiu metimu – kabliu, nuo kurio varžovai nedažnai sugebėdavo apsiginti. Gediminas mokėjo ir nevengė vyriškai grumtis dėl kiekvieno kamuolio. G.Budnikui daug kartų ir sėkmingai teko po krepšiais kautis su latvių 218 cm ūgio milžinu Janiu Krūminiu“, - savo prisiminimuose rašė legendinis „Žalgirio“ treneris Vytautas Bimba.

Jubiliatui įsimintiniausios rungtynės – 1968-ųjų „Žalgirio“ pergalė Kauno sporto halėje prieš tuometę pasaulio čempionę SSRS rinktinę 90:85. Tąkart žalgiriečiai žaidė be savo lyderio Modesto Paulausko – jis vilkėjo SSRS komandos marškinėlius. Nugalėtojams Romualdas Venzbergas pelnė 24 taškus, o G.Budnikas – 23.

Kitos nepamirštamos rungtynės – Maskvoje su CSKA.

„Buvo vasario 23-ioji – sovietinės armijos diena. Salė pilna kariškių paradinėmis uniformomis, visų nuotaika – šventinė. CSKA tuo metu buvo praktiškai SSRS rinktinė, maskviečių gretose – aštuoni pasaulio ir Europos čempionai. Treneris V.Bimba buvo parengęs tokią taktiką, tarsi mūsų gretose nebūtų M.Paulausko. Sumanymas pasiteisino: pagrindinio penketo žaidėjai pelnė po 12–18 taškų, panašiai surinko ir Modestas. Per rungtynių pertrauką matėme, kaip kai kurie generolai skubėjo į CSKA drabužinę patarti žaidėjams, bet mes buvome nesulaikomi. Laimėjome septyniais taškais. Po rungtynių kariškiai ėjo iš sporto salės nuleidę galvas“, - pasakojo G.Budnikas.

1971 m. „Žalgirio“, iškovojusio SSRS čempionato bronzos medalius, smogiamajame penkete dažniausiai žaidė M.Paulauskas, R.Venzbergas, G.Budnikas, Vytautas Sarpalius ir Henrikas Giedraitis. 1973 m. žalgiriečiai vėl užėmė 3-iąją vietą.

Baigęs aktyviai sportuoti, G.Budnikas neišsiskyrė su krepšiniu – tapo pasaulio ir Europos veteranų čempionu.

Jubiliatas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, „Olimpine žvaigžde“ ir Sporto garbės komandoro ženklu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.