Nors apklausų duomenimis saugų seksą dalis šalies gyventojų pirmiausia sieja su prezervatyvais ir nutrauktu lytiniu aktu, yra porų, kurios renkasi natūralų šeimos planavimą (NŠP). Jos pasiryžta lankyti kursus ar vaisingumą pažinti mokantis iš knygų. Tokios šeimos metų metus fiksuoja vaisingumo požymius specialiuose kalendoriuose ir renkasi, ar kūniškais malonumais užsiims tik nevaisingu periodu.

Vaisingų dienų skaičiavimas – praeityje

Šiuolaikinei, amžinai skubančiai moteriai, jeigu ji nenaudoja kontraceptinių priemonių, vaisingų dienų skaičiuoti net nebereikia – už ją tai padaro išmaniųjų telefonų programėlės, tačiau šio būdo veiksmingumu abejoja NŠP asociacijos vadovė, konsultantė Elena Kosaitė-Čypienė.

Pasak jos, moderniausia ir plačiausiai tarp civilizuoto pasaulio žmonių taikoma NŠP patikima priemonė – simptoterminis metodas, kurio Lietuvoje mokoma jau pora dešimtmečių. Tačiau kodėl jis yra kur kas mažiau žinomas už kalendorinį metodą? NŠP lektorės manymu, žmonėms, nenorintiems vartoti kontraceptinių priemonių, yra kur kas paprasčiau taikyti vaisingų dienų skaičiavimo pseudo-taisykles nei išmokti šiuolaikinių metodų.

Simptoterminis metodas – kas tai?

Jeigu sutuoktinių pora nori reguliuoti vaikų skaičių pagal moters vaisingumo požymius, nenaudodama dirbtinių apsisaugojimo priemonių, toks principas vadinamas natūraliu šeimos planavimu. Simptoterminio metodo yra mokoma Lietuvos Šeimų centruose.

Metodas apima dviejų vaisingumo požymių – vidinės kūno temperatūros bei gleivių stebėjimą ir interpretavimą. Retais atvejais stebimi ir gimdos kaklelio pokyčiai.

Per pirmąją kursų mokymų dalį poros susipažįsta su vaisingumo stebėjimo principais, mokosi pažinti tam tikrus požymius, pavyzdžiui, vidinės kūno temperatūros pokyčius ir pildo juos specialiose lentelėse, o po kelių mėnesių įvyksta kontrolinis susitikimas, kurio metu drauge su konsultantais peržiūrimi stebėjimų rezultatai. Pasak lektorės, į paskutiniąją paskaitą ateina devynios iš dešimties porų.

Užtruksite penkias minutes

Kyla natūralus klausimas – ar teorinis pažinimas atitinka šiuolaikinės nuolat skubančios visuomenės lūkesčius? Juolab kad po teorinių kursų laukia kantri ir nuosekli kūno stebėsena kiekvieną dieną.

NŠP praktikuojanti trijų vaikų mama E.Kosaitė-Čypienė tikina, kad kasdienė simptoterminio metodo sistema nėra itin sudėtinga: „Išmokę stebėti vaisingumo požymius užtruksite penkias minutes per dieną, ir tai yra laikas, kurio metu dar snūduriuojate po nakties miego, tarp dviejų žadintuvo skambučių. Dantų valymas man užima daugiau laiko. Idealiuoju atveju temperatūrą reikia matuoti kiekvieną rytą, realiuoju – tiktai vaisinguoju laikotarpiu. Tai užtruktų maždaug dešimt dienų per mėnesį. Gleivių stebėjimas jums atims porą sekundžių – pakanka įrašyti vieną raidę į lentelę“, - pasakoja mokytoja.

Ar galima teigti, kad simptoterminis metodas tinka tik tiems, kurie neturi žalingų įpročių ir nepatiria stresinių situacijų? NŠP lektorė sako, kad susilaikyti nuo žalingų įpročių svarbu keletą dienų per moters ciklą, kai siekiama nustatyti, ar įvyko ovuliacija.

Visuomenės požiūris keičiasi

Per devynerius metus porų požiūris į natūralų šeimos planavimą keičiasi. Jeigu anksčiau tuoktis besiruošiančios poros juokdavosi, kad be pagalbinių priemonių apsisaugoti neįmanoma, dabar situacija yra kitokia.

Pati lektorė pripažįsta, kad išmokti simptoterminio metodo ryžtasi maža dalis sužadėtinių kursus lankančių porų, tačiau susidomėjimas auga.

Tiesa, apklausos rodo, kad natūralus šeimos planavimas Lietuvoje tebėra mažai taikomas. Tyrimų bendrovės „Norstat“ šiemet atliktos apklausos duomenimis, iš įvairių apsisaugojimo ir kontracepcijos metodų 54 proc. žmonių renkasi prezervatyvus, 19 proc. – nutrauktą lytinį aktą, 11 proc. – kontraceptines tabletes.

Į NŠP kursus yra kviečiamos ne tik moterys, bet ir jų vyrai. Mokytojos Elenos teigimu, kursų metu poros mokosi ne tik stebėti vaisingumą, bet ir tarpusavio pagarbos, tokių porų santykiai tampa glaudesni.

Tai – ne medicina, bet vis tiek mokslas

Koks yra medikų požiūris į NŠP? Ar jį galima lyginti su kur kas plačiau naudojamomis priemonėmis – prezervatyvais, hormoninėmis tabletėmis, spiralėmis? Lektorė E.Kosaitė-Čypienė tokių lyginimų vengia: „Simptoterminis metodas negali būti lyginamas nei su tradicine, nei su alternatyviąja medicina. Tai yra vaisingumo pažinimas – šiuo metodu kūnas nėra gydomas, o jį taikyti gali bet kuri moteris, nepaisant ciklų reguliarumo.“

Su NŠP yra supažindinami ir kai kurių mokyklų vyresnių klasių gimnazistai. E. Kosaitė-Čypienė sutinka, kad pažinti savo kūną ir jame vykstančius procesus paaugliai turėtų būti mokomi anksti, kai dar tik formuojasi jų supratimas apie lytiškumą.

Pasaulyje

Viena garsiausių simptoterminio metodo mokyklų pasaulyje priklauso Vokietijos Maltos ordinui. Joje nuo 1985-ųjų iki šiol yra vykdomi didžiuliai moksliniai tyrimai, įtraukiant Ispanijos, D. Britanijos, Vengrijos universitetų mokslininkus.

Komentaras

Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė ginekologė Kornelija Mačiulienė:

- Į mane kreipiasi nemažai biologinį šeimos planavimą propaguojančių moterų. Per visą mano darbo praktiką buvo tik vienas atvejis, kai tokio metodo šalininkė pastojo ne savo noru, nes neapskaičiavo vaisingų dienų, nors šį būdą propagavo ne vienerius metus.

Biologinio šeimos planavimo moteris priskirčiau atsakingų žmonių grupei – jeigu pastoja neplanuotai, jos niekada nenutraukia nėštumo.

Kai kurios moterys atvirauja, kad gyvendamos pagal natūralų šeimos planavimo principą vaisingu laikotarpiu visgi naudoja neužbaigtą lytinį aktą, kitos – susilaiko.

Toks metodas nėra populiarus, nes tam reikalingas normalus ciklas, moteris privalo būti puikiai išsistudijavusi literatūrą apie vaisingų dienų skaičiavimą, taip pat turėti patikimą partnerį.

Manoma, kad kontraceptikai ir spiralės užtikrina maždaug devyniasdešimt devynių procentų saugumą, o biologiniai metodai – apie septyniasdešimt-aštuoniasdešimt procentų.