SEKSO PRIKLAUSOMYBĖ: ŽMONĖS, NEGAVĘ „DOZĖS“, PATIRIA TĄ PATĮ, KĄ IR NARKOMANAI

Atrodytų, kad išgyventi dėl sekso galima tik tuomet, jei jo nėra. Tačiau, pasak psichoanalitiko Jean Benoit Dumonteikso, yra žmonių, kuriems lytiniai santykiai suteikia nemažai kančių.

Seksas kaip narkotikas

Psichoanalitikas J.B.Dumonteiksas kalba apie priklausomus nuo sekso žmones. Jie lytiniuose santykiuose ieško vis stipresnių įspūdžių. Tik itin ryškūs išgyvenimai priklausomiesiems nuo sekso teikia pilnatvės jausmą. Tačiau tokie išgyvenimai – trumpalaikiai.

„Priklausomi nuo sekso žmonės nori vis daugiau ir daugiau, – aiškina psichoanalitikas. – Todėl neilgai trukus paaiškėja, kad jų seksualumas ima kirstis su įsitikinimais, mat, kad pasitenkintų, tokie žmonės ryžtasi ir žiauriam seksui, ir sadomazochizmui.

„Nuo sekso priklausomi žmonės, negavę „dozės“, patiria tą patį, ką ir narkomanai ar alkoholikai, tai yra abstinencijos sindromą“, - sako J.B.Dumonteiksas.

Partneris - tik objektas

Priklausantieji nuo sekso ieško vis naujų partnerių, tačiau pastarųjų asmenybės mažai juos domina. Tai - tiesiog yra kūnas, masturbacijos objektas.

„Priklausomieji suardo socialinius ryšius, nes naikinanti aistra pasiglemžia visą jų laiką ir mintis. Tokie žmonės vis dažniau atsisako susitikti su draugais, jei žino, kad nebus galimybių užsiimti seksu. Jeigu jie išgyvena frustraciją arba juos ištinka krizė, priklausomieji gali elgtis agresyviai, dėl savo bėdų kaltindami kitus“, - aiškina psichoanalitikas. 

Nuo sekso priklausomi žmonės nelinkę bendrauti. Būdami kitų žmonių draugijoje jie jaučia gėdą: „jeigu jūs tik žinotumėte, kas aš iš tikrųjų esu.“

Ypatinga savybė

Seksualinė priklausomybė panaši į visas kitas, tačiau turi vieną tik jai būdingą savybę – jos „instrumentas“ neatsiejamas nuo žmogaus asmenybės.

„Mes galime paslėpti alkoholį ar stengtis nepirkti narkotikų, – sako J.B.Dumonteiksas. – Tačiau negalime atsisakyti savo seksualumo, todėl rizika „atkristi“ – visada didžiulė.“

Melas ir demaskavimas

Seksualinė priklausomybė neatsiejama nuo melo. „Dauguma mano pacientų yra susituokę, – pasakoja psichoanalitikas. – Taigi jiems teko ar dar teks papasakoti partneriui, kas vyksta jų gyvenime. Ir dėl to jie rizikuoja netekti artimo žmogaus. Jie turės išgyventi gėdą, nes privalės pripažinti, kad daug ką slėpė. Tačiau tiesa atneša palengvėjimą. Be to, partneris dažniausiai jaučia, kad kažkas negerai jo antrajai pusei.

Mano praktika rodo, kad patyrusios sukrėtimą priklausomųjų antrosios pusės atranda savyje jėgų atleisti. Vienišiams su šia problema kovoti sunkiau, o priklausomybė jiems padaro daugiau žalos. Tačiau nuo sekso priklausantys žmonės, norėdami įveikti priklausomybę, pirmiausia turi pradėti nuo melavimo sau atsisakymo.“

Rasti išeitį

Visi priklausomi žmonės išgyvena neigimo stadiją, kai atrodo, kad priklausomybė yra valdoma. Kol ši stadija nesibaigė, sveikimas neprasidės.

Pirmas žingsnis jo link – pripažinimas, kad problema vis dėlto egzistuoja.

Antras žingsnis – pagalbos prašymas. Pagalba būtina, nes žmogus linkęs save apgaudinėti, todėl pats sau gydytojas negali būti.

Trys gijimo stadijos

Pasak J.B.Dumonteikso, terapiją galima suskirstyti į tris pagrindines dalis:

Vengti nuobodulio

Laikas, kuris buvo skiriamas priklostomybei tenkinti, neturi likti laisvas. Svarbu rasti veiklą, kuri taip pat būtų maloni. Nuobodulys – rizikos faktorius visiems narkomanams. Tiesa, toks veiklos pakeitimas reikalauja pastangų ir laiko.

Suformuoti naują reakciją

Priklausomajam būtina pakeisti požiūrį į save, įsiklausyti ir mokytis naujai reaguoti į stresą. Nutikus kritinei situacijai stengtis save nuraminti ir bandyti įtikinti nesiimti ankstesnės veiklos.

Numatyti krizę

Su specialistų pagalba priklausomasis mokosi numatyti krizes, kurios gali sukelti priklausomybės priepuolį.

Pagijusiu priklausomas žmogus laikomas, kai nustoja save niokoti ir suformuoja naujus veiklos modelius. Tačiau priklausomybės rizika išlieka, todėl tokiems žmonėms itin svarbu išlikti budriems. Iš pradžių tai reikalauja didelių pastangų, bet laikui bėgant pampa įpročiu.