Gyventi čia ir dabar. Ši frazė pastaruoju metu skamba itin dažnai. Pabandžiusieji pripažįsta, kad įgyvendinti tai nėra taip lengva. Dažnai atrodo, kad praeityje buvome, o ateityje būsime laimingesni nei dabar. Panorusiems šito atsikratyti padeda psichologai.

Madingi mokymai

Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja nauja mada - mokymai, kaip suvaldyti stresą sąmoningu dėmesingumu (angliškai „mindfulness“). Kitaip sakant, gyventi „čia ir dabar“.

Pasitelkę kasdienybėje slypinčią išmintį ir mokslą, mokslininkai sukūrė programą, gerinančią sveikatą. Iš pradžių ji buvo išbandyta su onkologiniais ligoniais, sergančiais paskutinėmis ligos stadijomis. Dabar pagal šią programą mokosi ne tik gigantiškų pasaulio verslo korporacijų darbuotojai, bet ir eiliniai klaipėdiečiai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja ir Neuromokslų instituto (buvusio Elgesio medicinos instituto - Aut.past.) Palangoje darbuotoja, psichologė-psichoterapeutė Alicja Juškienė apgailestauja dėl šios greitai plintančios mados. Nors ji pati taip pat veda šiuos dėmesingu įsisąmoninimu grįstus streso valdymo mokymus.

„Esu ne tik praktikė, bet ir mokslininkė. Tad į šią populiarėjančią madą žiūriu su lengvu nusivylimu. Mokslo tyrimai rodo teigiamus šios programos rezultatus. Tai labai geras metodas, stiprinantis mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Bet šiuolaikiniame pasaulyje ji pristatoma kaip panacėja nuo visko. Kai terminas daug kur naudojamas, jis tampa nuvalkiotu ir nebeskaniu“, - apgailestavo psichologė.

Tačiau pašnekovė tuoj randa paaiškinimą, kuo šie mokymai taip vilioja žmones. Dėmesingas įsisąmoninimas padeda suvaldyti stresą, ugdo geranoriškumą sau ir kitiems. Tad kuo daugiau žmonių tuo vadovausis, tuo esą lengviau taps gyventi.

Treniruoja dėmesį

Pasak A. Juškienės, dėmesingas įsisąmoninimas lavina gebėjimą koncentruoti savo dėmesį į „čia ir dabar“ ir priimti dabarties akimirką be vertinimo ir teisimo. Atrodo, paprastas dalykas, bet ne taip lengvai įgyvendinamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pavyzdžiui, laukiate vėluojančio žmogaus. Kas kelias minutes žvilgčiojate į laikrodį, pykstate, kad nespėsite nuveikti visų suplanuotų darbų, o galiausiai pradedate niršti ant vėluojančio žmogaus.

„Bet jeigu įsisąmoninsite, kad tai tėra mintis, tokia realybė, kad tą laukimo laiką galite išnaudoti kitiems dalykams, patirsite mažiau streso“, - tikino pašnekovė.

Dėmesingo įsisąmoninimo mokymai neatsitiktinai vyksta aštuonias savaites - per tiek laiko išugdomi nauji įgūdžiai ir įpročiai: mokomasi kvėpuoti, koncentruoti savo dėmesį į vieną patirties aspektą be vertinimo, atliekami specialūs pratimai, padedantys treniruoti dėmesį, smalsumą, naujoko protą, tiek komfortą, tiek diskomfortą keliančios patirties priėmimą. Vėliau ši praktika perkeliama į kasdienį bendravimą, emocijų priėmimą, geranoriškumo ugdymą savo patirčiai.

Psichologė juokauja, jog taip auginamas dėmesingumo „raumuo“. Ir tai nėra tik graži metafora. Mokslininkai nustatė, kad po tokių dėmesingumo lavinimo pratimų neuronų jungčių pavidalu smegenys išties „auga“: gerėja atmintis, dėmesys, mąstymas, tampa lengviau priimti tinkamus sprendimus.

Streso nauda

„Fiziologiškai priimta, kad į stresą mes reaguojame kūnu, nes nervų sistemą paveldėjome iš savo pirmtakų. Jų užduotis buvo išlikti, tad išsiugdė tokios reakcijos kaip pulti, bėgti arba sustingti. Tam atsiranda reikalingi fiziologiniai pokyčiai: širdis labiau plaka, kad į galūnes patektų daugiau kraujo.

Kam buvo reikalingas delnų ar kojų prakaitavimas? Tai turėjo savo funkciją - išslysti iš priešo gniaužtų, jei šis sučiuptų. Mūsų kūnas, nervų sistema prisitaikė išgyventi. Nors praėjo tūkstantmečiai, bet mūsų nervų sistema nestipriai keičiasi. Mes dabar reaguojame ne tik į realius, bet ir menamą grėsmę keliančius dalykus: partnerį, vadovą. Jie mums gali kelti stresą, tad šaukiame, rėkiame, vengiame arba nuo jų slepiamės“, - apie streso mechanizmą aiškino A.Juškienė.

Treniruojant dėmesingumą tarsi įdiegiama ir emocinė kontrolė. Žmogus, kaip ir anksčiau, pyksta ir nervinasi, tačiau nedramatizuoja situacijos.

„Kartais pakanka pagalvoti: aš tik suklydau, ir jau tai padeda mažinti stresą“, - pridūrė psichologė.

Pasak pašnekovės, dėmesingas įsisąmoninimas padeda suprasti, kad stresas gali būti naudingas, ne tik žalingas. Stresas gali pažadinti, paskatinti veikti.

Jungtinėse Valstijose atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad kūną labiau veikia požiūris į stresą, o ne streso pobūdis. Apklausoje dalyvavę žmonės turėjo atsakyti, kiek ir kokio streso jie patiria ir kaip jį vertina. Paskui buvo tiriama jų kardiovaskulinės sistemos reakcija. Pasirodė, kad daugiau streso ir neigiamų kūno pokyčių patyrė turėjusieji neigiamą požiūrį į stresą. Teigiamai vertinantiems stresą, šis neigiamų fizinių pokyčių nesukėlė.

Prisitaikyti, o ne priešintis

Dėmesingo įsisąmoninimo programos kūrėjas, Jungtinėse Valstijose dirbęs universiteto profesorius bei gydytojas neurologas Jon Kabat-Zinn sakė, kad mes negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti plaukti. Jis mokė priimti neišvengiamus gyvenimo pokyčius ir prie jų prisitaikyti, o ne jiems priešintis.

Dirbęs su lėtinius skausmus kenčiančiais, paskutinėmis ligos stadijomis sergančiais onkologiniais ligoniais, J.Kabat-Zinn sukūrė programą, kuri remiasi neuromokslu, fiziologija, Vakarų psichologijos pasiekimais ir Rytų filosofija.

Po šių mokymų pacientai ne tik subjektyviai jautėsi geriau. Magnetinio rezonanso smegenų tyrimas patvirtino, kad šis metodas daro pokyčius smegenyse.

Pasak A.Juškienės, kuo ji labiau domisi dėmesingu įsisąmoninimu, tuo daugiau atranda bendražmogiškų vertybių, puoselėjamų krikščionybėje, islame, budizme ar net baltų tikėjime. Jis moko geranoriškai priimti permainas, o ne kovoti. Tinkamai išnaudotos gyvenimo pauzės, įsisąmoninus, kas ir kaip vyksta, vėliau leidžia priimti tinkamus sprendimus.

Dabar ši programa taikoma įvairiais atvejais: streso valdymui, pasikartojančiai depresijai, priklausomybėms nuo alkoholio ir narkotikų, nerimo ir valgymo sutrikimams gydyti. Specialūs mokymai, grįsti dėmesingu įsisąmoninimu, vyksta tėvams ir vaikams.

Tyrimai specialiosiose klasėse, kur vaikai buvo mokomi pagal šią metodiką, parodė, kad tokie mokiniai elgėsi ramiau, mažiau veldavosi į incidentus, geriau mokėsi.

Kvies į nemokamą meditaciją

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas paruošė per pusšimtį specialistų, taikančių dėmesingą įsisąmoninimą. Šiuos mokymus baigia psichologai ir įvairių sričių gydytojai, kurie vėliau gali mokyti visus norinčius.

„Mokome priimti gyvenimą su mažiau kentėjimo ir patirti kasdienį gyvenimo lengvumą. Baigusieji šiuos mokymus džiaugiasi pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą“, - pridūrė A.Juškienė.

Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacija, sertifikuojanti šiuos specialistus, balandžio 7-ąją, Pasaulinės sveikatos dieną, didžiuosiuose miestuose organizuos akciją, siekiant atkreipti dėmesį į psichinę žmonių sveikatą. Tądien bus organizuojamos nemokamos geranoriškumo ir draugiškumo sau meditacijos.

Uostamiestyje šis renginys vyks 11 val. Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

Kas yra dėmesingas įsisąmoninimas?

Dėmesingu įsisąmoninimas (angl. mindfulness) plačiai paplito visame pasaulyje kaip psichologinė priemonė, padedanti šiuolaikiniam žmogui susidoroti su modernaus gyvenimo keliamais iššūkiais. Dėmesingas įsisąmoninimas ne tik naudojamas psichoterapijoje, bet ir taikomas sveikiems asmenims, siekiantiems stiprinti gebėjimą valdyti stresą, gerinti darbo ir gyvenimo kokybę, geriau suvokti save, savo jausmus ir siekius, mokytis tvarkytis su fiziniu ir psichologiniu diskomfortu, lavinti kūrybingumą ir gyventi išmintingesnį ir laimingesnį gyvenimą.

Dėmesingo įsisąmoninimo nauda fizinei ir psichinei sveikatai bei darbingumo didinimui pagrįsta daugybe mokslinių tyrimų. Ši programa praktiškai taikoma ir verslo pasaulyje tokiose milžiniškose korporacijose kaip “Facebook”, “Apple” ar “Google”, populiari tarp pasaulinio mąsto žvaigždžių.