Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų reikalų departamento psichologė

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) 2017–2018 m. žiemą atliktas tyrimas "Socialinė dimensija" atskleidė, kad per pastaruosius metus keturi iš penkių studentų jautė didelį nerimą, trys iš keturių – stiprų stresą. Apie pusė iš 2,8 tūkst. apklaustų studentų susidūrė su nemiga ir valgymo sutrikimais.

Skirtingos rūšys

Tapimo ir buvimo studentu procesai neatsiejami nuo daugybės pokyčių per santykinai trumpą laikotarpį. Kiekvienas pokytis yra streso būseną sukeliantis veiksnys, tačiau tam tikras streso lygis yra natūralus ir netgi būtinas norint mobilizuoti turimus resursus, sutelkti jėgas iššūkiams įveikti, išsikeltiems tikslams siekti. Tokiu atveju kalbame apie eustresą – teigiamą stresą.

Priešingą poveikį turi distresas – neigiamas stresas, kuris gali turėti neigiamų padarinių emocinei ir fizinei sveikatai. Kraštutiniu atveju gali pasireikšti depresija ar kiti emociniai sunkumai, nemiga, apetito pokyčiai.

Dažniausiai studentai išsako nusiskundimų dėl patiriamos įtampos, padidėjusio nerimo lygio, susidūrimo su depresija. Pagrindiniai rizikos veiksniai psichikos sveikatai ir gerovei yra ilgalaikė įtampa bei stresas, sveikatai nepalanki gyvensena, darbo ir poilsio režimo disbalansas.

Nemiga išties yra svarbus aspektas – moksliniai tyrimai atskleidžia sąsajas tarp emocinės būsenos ir miego kokybės. Prasta miego kokybė gali prisidėti prie emocinių sunkumų ir, atvirkščiai, esant emociniams sunkumams, vienas iš simptomų taip pat gali būti pablogėjusi miego kokybė, atsiradusi nemiga.

Apetito pokyčiai (padidėjimas, sumažėjimas, nervinio valgymo epizodai) glaudžiai siejasi su emocine būsena. Kita vertus, esama ir atvejų, kai jau kalbama ne apie apetito pokyčius, bet apie valgymo sutrikimus (nervinę anoreksiją ar bulimiją), tačiau dažniausiai šių sutrikimų pradžia siejama su paauglystės laikotarpiu ir labiau atspindi neišspręstų psichologinių sunkumų tąsą.

Kaip pakeisti situaciją?

Pagrindinis vaidmuo tenka bendrai psichikos sveikatos stiprinimo politikai valstybiniu lygiu, integruojant psichologinės pagalbos strategijas visais švietimo sistemos lygiais: darželiuose, mokyklose ir universitetuose. Ypač svarbi ankstyvoji prevencija, diagnostika ir pagalba susiduriantiems su sunkumais vaikams, paaugliams, jaunuoliams bei jų šeimoms.

Didelis dėmesys turėtų būti teikiamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi, empatijai, kūrybiškumui, streso valdymo įgūdžiams, socialinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti. Nuo pat gimimo prasidedantis ir visą gyvenimą besitęsiantis rūpinimasis psichikos sveikata ir emocine gerove yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikių, esminių pokyčių.

Studentai vis drąsiau kreipiasi pagalbos, paskatina tai daryti ir draugus. Atsiranda aiškesnis suvokimas, kad norėti jaustis gerai yra visiškai normalu.

Vis drąsiau ir plačiau kalbama, kad su sunkumais susiduriame kiekvienas, o psichikos sveikatos specialistų pagalba yra visiškai normalus reiškinys ir rodo, jog sąmoningai suvokiate, kad turimų resursų, artimųjų palaikymo, pokalbių su draugais ne visada pakanka.

Stresas, nerimas ir baimė

Tai, kaip žvelgiame į situaciją, kiek manome esantys pajėgūs įveikti kilusius sunkumus, glaudžiai siejasi ir su tuo, kaip jaučiamės. Kai kada pažvelgti į situaciją nauju žvilgsniu gali padėti pokalbis su draugu, tačiau kartais to negana. Ne visada pakanka pasakyti "žiūrėk pozityviau", "džiaukis smulkmenomis" ir pan.

Kiekvienas esame unikalus – skiriasi mūsų asmeninės savybės, temperamentas, patirtys, streso valdymo ypatumai, socialinė aplinka ir palaikymas, pasitikėjimas savimi, tad ir į tas pačias situacijas žvelgiame skirtingai – kas vienam atrodo galimybė tobulėti, kitam gali tapti neįveikiamu iššūkiu.

Svarbu nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į klausimą: "Galbūt man reikalinga specialistų pagalba, norint pamatyti situaciją kitaip, pasijausti geriau?" Svarbu žinoti, jeigu jaučiate, kad streso, nerimo lygis yra per didelis, o vaizdas į pasaulį nudažytas pernelyg niūriomis spalvomis, ateitis kelia nerimą ir baimę, sunku įžvelgti perspektyvas, drauge su specialistų pagalba ir įdedant asmeninių pastangų, tai yra pakeičiama.

Patarimai, kaip padėti sau jaustis geriau

Fizinis aktyvumas. Bėgiok, eik į sporto salę, reguliariai užsiimk kita mėgstama fizine veikla.

Sveika mityba. Valgyk pusryčius, vartok pakankamai skysčių, daržovių ir vaisių, venk kofeino turinčių produktų.

Darbo ir poilsio balansas. Nepaisant gausybės veiklų ir akademinių iššūkių, svarbu išlaikyti optimalią miego trukmę, darbo ir poilsio režimą. Besimokydamas kas 30 min. daryk trumpas pertraukas.

Pokalbis. Pasidalyk tuo, kas tau kelia nerimą, gali padėti pasijusti geriau ir pažvelgti į sunkumus iš kito žmogaus perspektyvos.

Planuok savo laiką. Paskirstyk laiką taip, kad sau patogiu tempu galėtum atlikti užduotis ir darbus. Neatidėliok. Taip išvengsi papildomo streso ir sėkmingai atliksi tai, kas suplanuota.

Bendravimas. Įsitraukimas į universiteto ar kitų organizacijų veiklas yra puikus būdas turiningai praleisti laisvalaikį, įgyti naujos patirties, užmegzti naujų pažinčių, pagerinti emocinę būseną.

Ryšiai su šeima ir draugais. Žmonės, kurie jaučia ir teikia meilę, rūpestį, palaikymą ir supratimą kitiems yra atsparesni stresui.

Hobiai. Skirk laiko atsipalaiduoti, užsiimk įtraukiančia ir džiaugsmo teikiančia veikla.

Psichologinė pagalba. Jeigu neišeina patiems pašalinti stresorių, pakeisti situacijos ar su ja susitaikyti, o pagalbos sau būdai nepadeda, svarbu nebijoti kreiptis į profesionalus.