J. Če­sie­nė ra­gi­na ne­nu­leis­ti ran­kų – žvy­ne­li­nė yra pa­ža­bo­ja­ma li­ga | kl.lt

J. ČE­SIE­NĖ RA­GI­NA NE­NU­LEIS­TI RAN­KŲ – ŽVY­NE­LI­NĖ YRA PA­ŽA­BO­JA­MA LI­GA

  • 7

Kas­met spa­lio 29-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė žvy­ne­li­nės die­na sie­kia­ma at­kreip­ti dėmesį į ser­gan­čių­jų šia li­ga pro­ble­mas, jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir so­cia­li­nę izo­lia­ci­ją.

Dir­ba kaip ko­man­da

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nėje li­go­ni­nė­je vei­kian­tį Odos ir vene­ri­nių li­gų po­sky­rį su­da­ro sta­cio­na­ras ir die­nos staciona­ras, kur tei­kia­mos ant­ri­nio ir tre­ti­nio ly­gio paslaugos. Čia gy­do­mi suau­gu­sie­ji ir vai­kai.

Į sta­cio­na­rą gul­do­mi pa­cien­tai, ser­gan­tys sun­kia žvynelinės for­ma, kai pri­rei­kia ko­man­di­nio dar­bo: ke­lių gydy­to­jų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jų ir gy­dy­mo.

Žvy­ne­li­nė kar­tais pa­žei­džia są­na­rius, tad kar­tu su gy­dy­to­ju der­ma­to­lo­gu dėl pacien­to ge­ro­vės dir­ba gy­dy­to­jas reu­ma­to­lo­gas, gy­dy­to­jas rea­bi­li­to­lo­gas. Skyriu­je at­lie­ka­mos vi­sos rei­ka­lin­gos pro­ce­dū­ros.

Sta­cio­na­re tei­kia­mos pa­slau­gos bū­na ypač pa­to­gios iš to­liau at­vy­ku­siems gy­ven­to­jams, ku­riems bū­na sun­ku kas­dien at­va­žiuo­ti į pa­skir­tas pro­ce­dū­ras.

Li­go­ni­nė įsi­gi­jo nau­jau­sią Wald­mann vie­ti­nės fo­to­te­ra­pi­jos sis­te­mą UV182, ku­ri ski­ria­si nuo bu­vu­sios tuo, kad tai yra lo­ka­lios lem­pos, tad pa­cien­tui kliū­va mažiau ap­švi­tos UV spin­du­liais, ga­li­ma gy­dy­ti sun­kiai pa­sie­kia­mas pa­cien­to kūno vie­tas – del­nus, pa­dus, gal­vos odą.

Sis­te­ma pri­tai­ky­ta ir ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems pa­cien­tams.

Nuo diag­no­zės iki gy­dy­mo

Be to, Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­sky­ry­je ti­ria­mos ir gy­do­mos vi­sos odos da­ri­nių ir jų glei­vi­nės li­gos, dėl ša­lu­ti­nio vais­tų po­vei­kio su­kel­tos odos pa­to­lo­gi­jos, sistemi­nių li­gų odos ap­raiš­kos, nu­sta­to­mos ir gy­do­mos ly­tiš­kai plin­tan­čios infekci­jos.

No­rint pa­tiks­lin­ti diag­no­zę, at­lie­ka­mos odos biop­si­jos, ge­ry­bi­nių, iki­na­vi­ki­nių ir na­vi­ki­nių odos ir jos prie­dų da­ri­nių, ap­ga­mų diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas.

Die­nos sta­cio­na­re tei­kia­ma pa­gal­ba pa­cien­tams, ku­riems ne­bū­ti­nas ste­bė­ji­mas vi­są pa­rą. Čia pa­cien­tams at­lie­ka­mi ty­ri­mai diag­no­zei pa­tiks­lin­ti, ski­ria­mas komp­lek­si­nis gy­dy­mas, at­lie­ka­mos ge­ry­bi­nių ir pik­ty­bi­nių odos ar poo­džio darinių ope­ra­ci­jos.

Tiek li­go­ni­nės sky­riu­je, tiek Die­nos sta­cio­na­re pa­cien­tams odos li­goms gy­dy­ti tai­ko­ma šiuo­lai­ki­nė trum­pa­ban­gė ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių fo­to­te­ra­pi­ja ir fotochemo­te­ra­pi­ja.

Žvy­ne­li­nė – neužk­re­čia­ma

Žvy­ne­li­nė, ar­ba pso­ria­zė, vis dar api­pin­ta dau­gy­be mi­tų ir bai­mių, nors informaci­jos apie šią li­gą yra ap­stu. Kas­metspa­lio 29-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė žvyne­li­nės die­na sie­kia­ma at­kreip­ti į ser­gan­čių­jų šia li­ga pro­ble­mas, jų gyvenimo ko­ky­bę ir so­cia­li­nę izo­lia­ci­ją.

Žvy­ne­li­nė – au­toi­mu­ni­nė lė­ti­nė už­de­gi­mi­nė, daž­nai pa­vel­di­ma odos li­ga, pažeidžian­ti kū­no ir gal­vos odą, na­gus.

Ja ser­ga ga­na daug žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je – apie 125 mln. gy­ven­to­jų. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se ša­ly­se ser­gan­čių­jų skai­čius su­da­ro apie 2–4 pro­c. populiaci­jos.

Įro­dy­ta, kad žvy­ne­li­nė ser­gan­čių­jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę pa­blo­gi­na pa­na­šiai kaip šir­dies li­gos, cuk­ri­nis dia­be­tas ar pik­ty­bi­niai na­vi­kai.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės In­fek­ci­nio li­gų de­par­ta­men­to Odos ir venerinių li­gų po­sky­rio ve­dė­ja gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė Jo­lan­ta Če­sie­nė pa­ste­bi, kad mi­tų, su­si­ju­sių su žvy­ne­li­ne, yra daug ir ga­na keis­tų.

Vie­nas daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių – žvy­ne­li­nė yra už­kre­čia­ma, tad ser­gan­tie­ji bai­mi­na­si dėl ga­li­mo ap­lin­ki­nių at­stū­mi­mo. Pa­ša­li­niai, pa­ma­tę keis­tas dė­mes ant ma­to­mų kū­no vie­tų, daž­niau­siai net ne­ži­no­da­mi, ko­kia tai li­ga, nu­spren­džia, kad ji yra už­kre­čia­ma.

Net­rūks­ta ma­nan­čių­jų, kad žvy­ne­li­ne su­ser­ga­ma dėl ne­šva­ros, pa­vyz­džiui, odos žvy­nai at­si­ran­da dėl ne­plau­na­mos gal­vos.

Žvy­ne­li­nė kar­tais pa­žei­džia na­gų plokš­te­les – jos bū­na sto­ros ir gels­vos, atrodo, lyg būtųsu­ba­dy­tos, tad ap­lin­ki­niai šiuos po­žy­mius pri­ski­ria na­gų grybeliui. Pa­duo­dan­ty­sis ran­ką, pa­ma­tęs to­kį vaiz­dą ir bai­min­da­ma­sis užsikrėsti, ne­re­tai su­dve­jo­ja, ar svei­kin­tis.

Išp­ro­vo­kuo­ja stre­sas

J.Če­sie­nė pa­sa­ko­jo, kad pas gy­dy­to­ją atė­ję pa­cien­tai daž­nai tu­ri sa­vo ver­si­ją, ko­dėl jie su­si­rgo. Ne vi­sos jos tu­ri rea­lų pa­grin­dą. Ta­čiau vi­si pa­ste­bi, kad žvyne­li­nė už­klum­pa po pa­tir­to stre­so, ar­ti­mo­jo ar dar­bo ne­tek­ties, iš­ki­lu­sių santy­kių pro­ble­mų.

Jau­ni žmo­nės pa­sa­ko­ja su­si­rgę po ko­kios nors ne­sun­kios li­gos, pa­vyz­džiui, angi­nos. Gy­dy­to­ja pa­tvir­ti­no, kad to­kiais at­ve­jais jau­nuo­liai daž­niau­siai su­ser­ga la­ši­ne žvy­ne­li­nės for­ma. Tuo­met bė­ri­mas bū­na šiek tiek ki­toks, nei įpras­ta: vietoj kie­tų stam­bių odos plokš­te­lių bet ku­rio­je kū­no vie­to­je ma­to­si van­dens lašiu­kus pri­me­nan­tys bė­ri­mai, vos pleis­ka­no­jan­tys smul­kiais žvy­ne­liais.

Žvy­ne­li­nė daž­niau­siai pa­žei­džia al­kū­nes, ke­lius ir plau­kuo­tą gal­vos odą, ta­čiau nu­ken­tė­ti ga­li bet ku­ri kū­no vie­ta: vei­das, del­nai, pa­dai, ko­jų ir ran­kų na­gai. Kai ku­riems li­ga pa­žei­džia są­na­rius – šie skau­da, iš­tins­ta, de­for­muo­ja­si.

Pa­sak J.Če­sie­nės, nie­žė­ji­mu daž­niau skun­džia­si tie pa­cien­tai, ku­riems pa­žeis­ta gal­vos oda. Įp­ras­tai prie šios li­gos pri­si­de­da gry­be­lis, ku­ris pri­ski­ria­mas antrineiin­fek­ci­jai, ly­di­mai nie­žu­lio. Taip už­si­ve­da už­bur­tas ra­tas: kuo dau­giau ka­so­ma, tuo dau­giau at­si­ran­da žvy­ne­lių.

Pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų

Ser­gan­tie­ji žvy­ne­li­ne kas­die­nia­me gy­ve­ni­me pa­ti­ria daug ne­pa­to­gu­mų, apie kuriuos svei­kas žmo­gus net ne­su­si­mąs­to.

Kai žvy­ne­li­nė pa­si­reiš­kia gal­vos odo­je, žmo­gui tam­pa su­dė­tin­ga lan­ky­tis kirpyklo­je. Kas­kart nau­jai kir­pė­jai ten­ka aiš­kin­ti, kuo jis ser­ga ir kad li­ga nė­ra užkre­čia­ma.

Ser­gan­tie­ji daž­nai gė­di­ja­si sa­vo kū­no, tad ven­gia lan­ky­tis ba­sei­nuo­se, pir­ty­se, spor­to klu­buo­se, kur su­si­du­ria su keis­tais ap­lin­ki­nių žvilgs­niais. Mat ne­si­no­ri kiek­vie­nam kas­kart aiš­kin­ti, kad žvy­ne­li­nė nė­ra už­kre­čia­ma.

Pa­sak J.Če­sie­nės, jei­gu li­ga bū­na ma­to­mo­se kū­no vie­to­se, ne­pa­to­gu­mų patiria­ma vi­sur: au­to­bu­se, par­duo­tu­vė­je ar ki­to­je vie­šo­je ap­lin­ko­je.

Mo­te­rys ne­ga­li mū­vė­ti pėd­kel­nių, nes pa­dų ar ran­kų oda bū­na šiurkš­ti, su­ra­gė­ju­si, su­ski­li­nė­ju­si.

Li­ga daro įtakos ir jų ap­ran­gos sti­liui: žvy­ne­li­ne ser­gan­čios dai­lio­sios ly­ties atsto­vės daž­niau mū­vi kel­nes. Ser­gan­tie­ji taip pat ven­gia tam­sių dra­bu­žių, kad ne­si­ma­ty­tų by­ran­čių pleis­ka­nų.

„Tai jaut­ri vi­suo­me­nės da­lis“, – apie ser­gan­čiuo­sius žvy­ne­li­ne at­si­lie­pė gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė.

Li­ga – su­val­do­ma

J.Če­sie­nė ap­gai­les­tau­ja, kad tarp žmo­nių, ypač vy­res­nio am­žiaus, vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad žvy­ne­li­nė – ne­pa­gy­do­ma li­ga. Tad taip ma­nan­tis ser­gan­ty­sis neieš­ko pa­gal­bos ir ne­si­krei­pia į gy­dy­to­jus.

Anks­čiau iš tie­sų to­kiems pa­cien­tams gy­dy­to­jai ne­la­bai ga­lė­da­vo kuo pa­dė­ti: ski­ria­mi te­pa­lai bū­da­vo kos­me­tiš­kai ne­ma­lo­nūs, tep­lio­da­vo dra­bu­žius, tad dirban­čiam žmo­gui bū­da­vo keb­lu pa­skir­tais vais­tais pa­si­tep­ti du kar­tus per dieną.

„Šiais lai­kais žvy­ne­li­nė gana ge­rai val­do­ma li­ga: te­pa­mi įvai­rūs te­pa­lai, tai­ko­ma bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja, šiuo­lai­ki­nė trum­pa­ban­gė ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių fo­to­te­ra­pi­ja.

Pas­ta­ro­ji tei­kia­ma mū­sų Die­nos sta­cio­na­re. Čia pa­cien­tai gau­na spe­cia­lią ultravio­le­ti­nių spin­du­lių do­zę, skir­tą žvy­ne­li­nei gy­dy­ti, žmo­gaus būk­lė pastebimai pa­ge­rė­ja, o va­ka­re jis jau ga­li grįž­ti na­mo“, – pa­sa­ko­jo po­sky­rio vedė­ja.

Vis drą­siau ieš­ko pa­gal­bos

Kiek­vie­nam pa­cien­tui, ser­gan­čiam žvy­ne­li­ne, ski­ria­mas in­di­vi­dua­lus ir tinkamiausias gy­dy­mo me­to­das, tad kiek­vie­nas, su­si­dū­ręs su šia li­ga, raginamas ne­nu­leis­ti ran­kų ir ieš­ko­ti pa­gal­bos.

J.Če­sie­nė paaiš­ki­no, kad ši li­ga nė­ra ūmi, tad gy­dy­to­jui der­ma­to­lo­gui pa­sky­rus gy­dy­mą, vė­liau pa­kan­ka ir ap­si­lan­ky­mo pas šei­mos gy­dy­to­ją.

Ve­dė­ja pa­si­džiau­gė, kad ser­gan­tie­ji žvy­ne­li­ne vis drą­siau pra­ve­ria gy­dy­to­jų duris ir ieš­ko pa­gal­bos, ypač iš­gir­dę sėk­mės is­to­ri­ją, kai ne tik pa­vyks­ta suvaldy­ti li­gą, bet ir iš­nyks­ta bė­ri­mas. Ieš­ko­ti pa­gal­bos kar­tais pa­ska­ti­na ir žvyne­li­nę įveikę ar­ti­mie­ji.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Danute

Ne visai suprantu.Graziai parasyta.Kauno klinikose nera dieninio stacionarinio gydymo.Reikia guleti,kad gauti procedura.

Kestutis Stonys

nuskuskit zvnus irpasveiksit, isbandyta asmeniskai.

Kestas

Ir ko tik vegetarai neprisigalvojs kad tik įrodyt kokie jie šaunūs. Net youtubėj filmuku prikuria.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS