KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE – UNIKALIOS ŠIRDIES OPERACIJOS

Pirmą kartą Vakarų Lietuvoje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje širdies aortos vožtuvai implantuoti kateteriniu būdu, neatveriant krūtinės ląstos. Tokios operacijos teikia vilties pacientams, kurie dėl savo amžiaus ar ligų nebegali būti operuojami tradiciniu būdu.

Mokė kolega iš Danijos

Praėjusios savaitės pabaigoje atliktos pirmosios keturios tokios operacijos garbaus amžiaus pacientams. Visi operuotieji – trys moterys ir vienas vyras – jautėsi puikiai ir jau kitą dieną galėjo važiuoti namo. Nepaisant to, kad jauniausias pacientas jau yra įpusėjęs devintą dešimtį, o kiti – artėja prie 90-ies metų.

Operacijas naujuoju būdu atliko 15 žmonių komanda, kuriai vadovavo iš Danijos atvykęs gydytojas invazinis kardiologas Gintautas Bieliauskas. Jis anksčiau operuoti šiuo būdu mokė gydytojus Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Kaip paaiškino G.Bieliauskas, naujas aortos vožtuvas įvedamas žmogui į kūną su mažo diametro kateteriu, dažniausiai per kirkšnies arteriją, nestabdant širdies veiklos ir neatveriant krūtinės ląstos. Procedūra trunka apie valandą.

Pirmosios tokios operacijos uostamiestyje buvo atliktos taikant bendrą nejautrą. Pakankamai patirties turinčiuose gydymo centruose ši operacija daroma su vietine nejautra.

„Operacijos atliktos be pjūvių, be komplikacijų, nė vienam pacientui  neprireiks ilgos reabilitacijos“, - puikiais klaipėdiečių rezultatais pasidžiaugė kolega iš Danijos.

Vienintelė galimybė

Minėtiems pacientams dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės įprastos širdies operacijos, atveriant krūtinės ląstą, buvo negalimos. Iki tol gydytojai jiems galėjo pasiūlyti tik konservatyvų gydymą vaistais. Trims pacientams iš keturių širdis jau buvo operuota anksčiau.

Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjo Aurimo Knoknerio, pacientams, vyresniems nei 80 metų, pjūvis per krūtinės ląstą yra rizikingas. Visi operuoti pacientai buvo sunkūs ligoniai, tad nuo šiol jų gyvenimo kokybė pagerės ir pailgės.

Operacijoms naujuoju būdu pradėta ruoštis nuo lapkričio mėnesio, kruopščiai atrenkant pacientus. Per tą laiką viena pacientė operacijos nesulaukė.

„Galime pasidžiaugti, kad gydytojas Gintautas skyrė savo jėgų ir laiko čia atvykti. Visada atsiranda pacientų, kuriems, kad ir ką darytume, kaip begydytume, dėl garbingo amžiaus ir lydinčių ligų nebegalime padėti. Tradicinės operacijos rizika tokiais atvejais gerokai padidėja. Tuomet jų būklę gali pakeisti širdies vožtuvo kateterinis implantavimas“, - sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas.

Vakarų šalyse, turinčiose pakankamai geras finansines galimybes, visi tokie pacientai operuojami kateteriniu būdu. Pasak gydytojo kardiologo iš Danijos, problema, kad šios novatoriškos procedūros yra brangios ir ne visos valstybės pajėgios jas pakankamai finansuoti. Vienas vožtuvas, su visa jam implantuoti reikalinga sistema, priklausomai nuo gamintojo, kainuoja apie 15 tūkst. eurų.

Europoje tapo standartu

„Šis metodas nėra naujas, nėra eksperimentinis. Vakarų šalyse jis yra standartas. Tai gydymo metodas, kuris turėtų būti kiekvienos, tokio dydžio kaip Jūrininkų, ligoninės gydymo arsenale. Per metus jų turėtų būti padaroma apie 50 –100. Tai labai svarbu ne tik pagalbos laukiantiems pacientams, bet ir medikams, kad susiformuotų ir nedingtų operacijai atlikti reikalingi įgūdžiai“, – sakė G. Bieliauskas.

Svečio manymu, Klaipėdos jūrininkų ligoninė pagal per metus galėtų atlikti apie 100 tokių procedūrų.

Šių operacijų idėja 1989 metais gimė vienam jaunam Danijos gydytojui, kuris šį būdą išbandė su kiaule. Tačiau medikų bendruomenėje pasiūlymas negreitai prigijo – prireikė trylikos metų, kol jauno gydytojo sukurtas širdies vožtuvas kateteriniu būdu pirmą kartą buvo implantuotas žmogui. Pirmoji tokia operacija atlikta Prancūzijoje. Kelerius metus ši technologija buvo tobulinama. Prieš gerą dešimtmetį ji įsivyravo Europos šalių gydymo centruose.

Pirmasis širdies aortos vožtuvas kateteriniu būdu Lietuvoje implantuotas 2009 metų pradžioje. Per metus mūsų šalyje atliekama vos apie 20-30 tokių procedūrų. Kaimyninėse šalyse jų padaroma gerokai daugiau.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga džiaugiasi, kad įstaigos medikai dirba progresyviai, nuolatos siekia galimybių tobulėti ir gydant pacientus taikyti pasaulinio lygio praktikas. Jis tikisi, kad šios operacijos nebus vienetinės ir, ligonių kasoms finansuojant, dar šiemet jų pavyks atlikti ne vieną.