LIGA PLINTA KAIP EPIDEMIJA: GALI GRĖSTI TRAGIŠKOS KOMPLIKACIJOS

Viena sparčiausiai plintančių ligų pasaulyje – cukrinis diabetas. Kasdien diagnozuojami tūkstančiai naujų diabeto atvejų. Anot endokrinologų, ji tarsi pandemija, savo kelyje pakertanti tiek jauną, tiek seną, visiškai neatsižvelgianti nei į žmogaus amžių, nei socialinį statusą.

Lietuvoje diabetu serga maždaug 80 tūkst. žmonių. Tačiau gydytojų nuomone, dar yra bent pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota.

Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Kaip teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja endokrinologė Rima Zarankienė, deja, bet sergančiųjų diabetu skaičius paskutiniuoju metu tik auga. Taip yra dėl nesveiko gyvenimo būdo, kuris šiandien būdingas nepaprastai dideliai daliai žmonių, taip pat ir dėl pagerėjusios diagnostikos. „Guodžia tik tai, kad dabar pacientai yra sąmoningesni nei anksčiau. Vis daugiau informacijos apie šią ligą galima rasti žiniasklaidos priemonėse, o ir patys gydytojai dažniau paragina pacientus išsitirti, išsiaiškinti gliukozės kiekį kraujyje. Be to, vis labiau prieinamas modernus gydymas“, – tvirtina pašnekovė.

– Ar tiesa, kad nesiimant jokių priemonių, į diabetą žiūrint atsainiai, galimos labai didelės komplikacijos?

– Taip. Ši liga – išties žiauri. Tai – lėtinė endokrininė liga, kai kraujyje nuolat didėja gliukozės kiekis. Gliukozės daugėja, nes sutrinka insulino – hormono, kurio reikia, kad kraujyje esanti gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija – sekrecija arba jo pradedama išskirti nepakankamai. Dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės (ligoniui pradeda grėsti širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas, insultas), sutrinka inkstų veikla, pažeidžiama tinklainė, taip pat gali pasireikšti nervų sistemos ligos.

Dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės (ligoniui pradeda grėsti širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas, insultas), sutrinka inkstų veikla, pažeidžiama tinklainė.

Diabetą diagnozavus laiku, mes, gydytojai, tikrai turime galimybių efektyviai padėti pacientui. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatoriniame skyriuje turime įkurtą diabeto mokyklą. Ten dirba slaugytoja diabetologė, kuri prižiūri ir moko pacientus taip vadinamos dietos terapijos, moko kaip elgtis su savikontrolės aparatu, kaip leistis insuliną, kaip fiksuoti preparato dozę tiek pačiam, tiek pasitarus su gydytoju. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra ir diabetinės pėdos kabinetas, kas tikrai yra labai svarbu sergančiajam minėta liga, nes tinkama kojų priežiūra yra kertinis diabeto gydymo momentas. Neprižiūrint kojų, ant jų atsiranda opų, dėl to gali prasidėti gangrena, galima net galūnių amputacija. Žmogus tokiu atveju tampa neįgalus.

– Medicina paskutiniuoju metu labai pažangi, modernėja gydymo būdai, sukuriama įvairių naujų vaistų. Ar gydant diabetą pastebimas koks nors proveržis?

– Galimybių gydyti cukrinį diabetą tikrai daugėja. Lietuva šia prasme niekuo nenusileidžia ES šalims: turime didžiulį vaistinių preparatų pasirinkimą. Tarp jų ir pačius naujausius, inovatyviausius preparatus. Pacientas ligoninėje visada yra detaliai ištiriamas, atsižvelgiama į kitas jo turimas individualias ligas, tik tada skiriamas pagal esamą situaciją labiausiai tinkantis gydymas.

Kuriant naujus vaistus, skirtus gydyti diabetą,  pirmiausia yra siekiama ne tik, kad preparatas mažintų gliukozės kiekį kraujyje, bet kad ir maksimaliai apsaugotų nuo komplikacijų. Sergantieji labai dažnai miršta nuo cukrinio diabeto  sukeltų kitų susirgimų, tokių kaip kraujagyslių pažeidimai, insultas, infarktas ir pan.

Šiuo metu mūsų ligoninėje sergantieji diabetu jau yra gydomi naujausios kartos vaistais. Pastarųjų veikimo principas yra visiškai kitoks nei tradicinių preparatų – jie gliukozės kiekį kontroliuoja per urogenitalinę sritį arba, paprasčiau kalbant, per šlapimo takus. Šiai dienai taip pat jau yra sukurta ir mums pasiekiama ilgo veikimo insulinų, kurie iš tikrųjų labai pagerina sergančiųjų cukriniu diabetu (ypač pirmuoju tipu) pacientų gyvenimo kokybę.

– Ar tiesa, kad minėtieji naujos kartos vaistai kitose Europos šalyse pradėti vartoti taip pat labai neseniai?

– Taip, visiškai teisingai. Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai eina koja kojon su europinio lygio gydymo rekomendacijomis. Ir tai nepaprastai džiugina. Mūsų pacientai nėra diskriminuojami. 

Mūsų pacientai nėra diskriminuojami.

– Kaip dažnai paprastas žmogus turėtų tirtis gliukozės kiekį kraujyje?

– Diabetas yra skirstomas į du tipus: pirmojo ir antrojo. Jei žmogus serga pirmuoju tipu, ligos simptomai išryškėja gana greitai. Tai vaikų, paauglių, jaunų žmonių liga. Simptomai išties audringi, jų pastebėti praktiškai neįmanoma: kamuoja intensyvus troškulys, staigiai pradeda kristi svoris, žmogus jaučiasi prastai, būna nuolat pavargęs, vargina naktinis šlapinimasis. Tuo tarpu sergant antrojo tipo diabetu, simptomai nėra tokie aiškūs. Žmogus tokiu atveju susirūpina savo savijauta dažniausiai pavėluotai, kai jį ištinka vienokios ar kitokios komplikacijos. Todėl labai svarbu gliukozės kiekį kraujyje tirtis profilaktiškai. Bent kartą metuose. Jeigu žmogus yra nutukęs, jei artimųjų rate yra turinčių antsvorio bėdų, taip pat jei moterį nėštumo metu vargino gestacinis diabetas ar ji yra pagimdžiusi didesnį nei 4 kilogramų kūdikį, vyresniame amžiuje minėtą tyrimą reikėtų atlikti dažniau. Tyrimas tikrai labai paprastas, neskausmingas.

Dabar Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra galimybė pacientui atlikti ilgalaikę glikemijos stebėseną, kai prie kūno tam tikram laikui (iki savaitės trukmės) yra pritvirtinamas specialus prietaisas, rodantis menkiausius gliukozės kiekio kraujyje pokyčius. Šis tyrimas yra labai svarbus, kai niekaip nepavyksta sukontroliuoti diabeto. Tokiu atveju gydytojai turi daugiau duomenų, kuriais remiantis galima koreguoti gydymą.