Ligos neatostogauja: susirgimų vasarą itin daugėja | kl.lt

LIGOS NEATOSTOGAUJA: SUSIRGIMŲ VASARĄ ITIN DAUGĖJA

  • 0

Vasaros laikotarpiu ištrūkę iš namų daugiau laiko praleidžiame pramogaudami lauke ir rečiau susimąstome apie kylančią sušalimo riziką, taip pat dažnas mažiau dėmesio skiriame asmens higienai. Deja, ligos ir susirgimai neatostogauja. Pasak Kardiolitos klinikų gydytojo urologo Giedriaus Skulčiaus, tokios aplinkybės dažniausiai ir tampa šlapimo pūslės uždegimo priežastimi.

Svarbiausia – higieniniai įpročiai

Šlapimo pūslės uždegimą, kitaip dar vadinamą cistitą, sukelia įvairios priežastys, tačiau dažniausiai tai yra bakterinės kilmės liga. 85 proc.  atvejų ligos sukėlėjas – normali žarnyno mikroflora. Maždaug pusė visų moterų bent kartą per savo gyvenimą suserga šlapimo pūslės uždegimu, nors juo serga ir vyrai.

Dailiosios lyties atstovės su nemaloniais šios ligos simptomais susiduria 30 kartų dažniau negu vyrai. Labiausiai, tai lemia anatominiai lyčių skirtumai.  Taip pat riziką susirgti didina ir lytiniai santykiai, moterų naudojamos barjerinės kontraceptinės priemonės. Dėl jų paviršiuje esančių medžiagų naikinama įprasta makšties mikroflora – natūralus organizmo apsaugos mechanizmas.

Su amžiumi rizika susirgti šlapimo pūslės uždegimu didėja. Vyresnio amžiaus moterys šiuo susirgimu serga 5 kartus dažniau negu vidutinio amžiaus moterys,  mat estrogenų trūkumas veikia makšties gerųjų bakterijų sumažėjimą ir patogeninių mikroorganizmų įsivyravimą.

Su problema susidūrusiems žmonėms reikėtų labiau saugoti dubens sritį, nesimaudyti šaltame vandenyje, nesėdėti ant šaltos žemės, laiptų, drėgnos žolės, stengtis nesušalti kojų, neperšalti ir t.t. 

Pilnai neišgydžius uždegimo, nepašalinus ligos atsiradimui įtaką darančių veiksnių ar tęsiantis blogiems higieniniams įpročiams, tikimybė pakartotinai susirgti šia liga padidėja. Taip pat svarbu nuolat stiprinti organizmą, tinkamai maitintis, reguliariai užsiiminėti fizine veikla.

Kaip atpažinti ligą?

Cistitas pasireiškia dažnu, negausiu, skausmingu šlapinimusi, kuris būna lydimas pilvo apačios maudimo ar diskomforto. Šlapinimosi metu juntami skausmai, deginimas, perštėjimas. Kartais šlapime gali būti pastebimas ir kraujas. Nesant uždegimo simptomų, bet dažnai pastebint kraujo pėdsakus šlapime, reikėtų nedelsti ir kreiptis pas gydytojus.

„Ligos diagnostika dažniausiai paremta paciento nusiskundimų vertinimu. Diagnozuojant susirgimą pasitarnauja bendras šlapimo tyrimas, kuriame randamos uždegiminės kraujo ląstelės (leukocitai) ar ligos sukėlėjai (bakterijos). Jei, paskyrus gydymą, šlapimo pūslės uždegimo simptomai neišnyksta ar uždegimas linkęs dažnai atsinaujinti – reikalingas šlapimo pasėlis, kuriuo identifikuojamas pats ligos sukėlėjas ir nustatomas jo jautrumas antibiotikams“, – sako urologas G. Skulčius.

Eiga ir gydymas

Paprastai šlapimo pūslės uždegimas gydomas antibiotikais. Antibakterinė terapija, priklausomai nuo susirgusiojo lyties, pasirinkto antibiotiko, labiausiai tikėtino ligos sukėlėjo, trunka nuo 1 iki 7 dienų. Neretai susirgus pirmą kartą, galimas ir savaiminis pasveikimas. Visgi, antibakterinė terapija rekomenduojama, kadangi tokiu būdu pasveikstama greičiau, ligos sukėlėjas pilnai sunaikinamas, liga nelinkusi atsinaujinti.

Netinkamai gydomas šlapimo pūslės uždegimas gali atsinaujinti, tapti lėtiniu, jis gali būti net akmenų šlapimo pūslėje formavimosi priežastimi. Dažnai atsinaujinantis šlapimo pūslės uždegimas be visa ko turi būti gydomas ilgalaike profilaktine antibakterine terapija.

Kasdienė ligos profilaktika

Susirgus šlapimo pūslės uždegimu, ir neturint galimybės patekti pas gydytojus, rekomenduojama gerti daug skysčių, ypač vandens. Tai itin svarbu vasaros laikotarpiu, kai karšta, mat šlapinantis iš šlapimo pūslės pašalinami ligos sukėlėjai. Varginant stipresniam skausmui simptomus slopina vaistai nuo skausmo ir uždegimo.

„Svarbu tinkami higieniniai įpročiai. Tarpvietę reikėtų šluostyti iš priekio link nugaros (ne atvirkščiai). Taip neleisite bakterijoms analiniame regione patekti į šlapimo pūslę ir sukelti jos uždegimo. Rekomenduojama praustis po dušu, vengti maudymosi putų vonioje ar joje plauti galvą šampūnu, kadangi taip naikinama įprastinė makšties mikroflora, kuri yra natūralus kovos prieš ligos sukėlėjus barjeras. Svarbu kasdien tinkamai plauti intymias kūno vietas, nenaudojant daug asmens higienos priemonių arba per daug energingai nusiplaunant. Šlapintis patartina, kai tik jaučiate norą, svarbu ilgai neužsikentėti. Taip pat rekomenduojama pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių“, – ligos profilaktikos rekomendacijas dėstė Kardiolitos klinikų specialistas, urologas G. Skulčius.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS