Kas 4–5 asmuo yra meningokoko bakterijos nešiotojas, bet paprastai organizmas nuo jos apsivalo per mėnesį. Visgi susirgus liga ir jai pasiekus galutinį etapą, padėti nebegali jokios priemonės, LRT RADIJUI sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja Daiva Razmuvienė. Anot jos, mokslininkai negali paaiškinti, kodėl meningokokinė B infekcija labiausiai paplitusi tam tikrose valstybėse, tarp kurių – Lietuva, Airija, Jungtinė Karalystė.

– Ar artėja laikas skiepytis nuo meningokokinės infekcijos?

– Europoje yra šalių, kurios į nacionalinius kalendorius jau įvedusios dieną, kai nuo meningokokinės B infekcijos skiepijami vaikai. Tai Jungtinė Karalystė, Airija. Meningokokinė infekcija turi savo tipus ir rūšis. Jie pažymėti abėcėlės raidėmis – A, B, C, W, Y. Pati dažniausia yra meningokokinė B infekcija, didžiausias problemas sukeliantis Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje.

– Kas tai per liga?

– Tai liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Tai yra bakterija, ne virusas. Kas 4–5 asmuo yra šios bakterijos nešiotojas. Bakterija nešiojama nosiaryklėje, bet po mėnesio ar pusantro organizmas pats nuo jos apsivalo.

Tačiau esant artimoje aplinkoje su nešiotoju ar sergančiu, jam kosint ar čiaudint, galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas, laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios, gali būti ir viena para, ir keturios paros.

– Taigi ji pasireiškia gana greitai?

– Taip, nes įkvėpta bakterija pažeidžia nosies gleivinę ir kraujo keliu gali nukeliauti į smegenis, plaučius ir visus kitus organus. Visi vidaus organai stringa ir jei tai žaibinė ligos forma, žmogaus išgelbėti neįmanoma.

Pirmieji ligos simptomai – peršalimas ir bėrimas.

Pirmieji ligos simptomai – peršalimas ir bėrimas. Tas bėrimas – labai specifinis, vadinamasis hemoraginis bėrimas, atsirandantis, kai liga peržengia į kitą etapą. Jei pažeidžiami visi organai ir meningokokinė infekcija išplinta po organizmą, nei geriausi norai, nei gydytojai, nei vaistai padėti nebegali.

– Ar būdas apsisaugoti yra skiepai?

– Taip, tėvai ar globėjai gali nusipirkti ir skiepyti vaikus. Lietuvoje yra įdomus požiūris į skiepus. Meningokokinės B infekcijos skiepus pagaminti buvo labai sunku. Mikrobo išskyrimas, vakcinos gamyba truko apie 20 metų. Sukėlėjas labai sunkiai pasidavė, nenorėdamas tapti vakcina.

2013 m. vakcina buvo registruota Europos vaistų registre, 2014 m. Lietuva ją jau turėjo. Tačiau pasiskiepijo vos 400 vaikų. Po to, kai įvyko keli mirties atvejai, 2015 m. pasiskiepijo daugiau nei tūkstantis. 2016 – jau 13 tūkst. vaikų.

Vakcina nėra pigi ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus, reikia dviejų, o kartais ir keturių dozių. Tačiau po skausmingų įvykių tėvai skiepija savo vaikus. Šiais metais pasiskiepijusių yra apie 11 tūkst. vaikų, jų daugės. Artėja šaltasis metų laikas, kurį labai mėgsta meningokokas, tad bus ir susirgimų.

– Kur dar vyrauja šios problemos?

– Meningokokinė B infekcija paplitusi Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Lietuvoje. Kodėl būtent čia, kol kas negali atsakyti nei epidemiologai, nei mokslininkai. Kalbant apie kaimynus, latviai ar lenkai šios problemos neturi. Ten registruojami pavieniai atvejai.