Ar jums toli iki vaistinės? Sveikatos politikams atrodo, kad jų per mažai, todėl priima sprendimus prekiauti vaistais ligoninėse, prekybos centruose ir degalinėse.

Valstybinės – ligoninėse

Seimas rengiasi svarstyti siūlymą įteisinti valstybines vaistines – į jas būtų pertvarkyti dabar ligoninėse ar poliklinikose esantys vaistų sandėliai. Tokios vaistinės galėtų veikti ir šalia privačių vaistinių gydymo įstaigose.

Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Vinkus prognozavo, kad tokios vaistinės bus naudingos žmonėms, nes pagerins jų apsirūpinimą vaistais patrauklesne kaina ir per trumpesnį laiką. Seimo nario Antano Matulo nuomone, dėl tokių valstybinių vaistinių veiklos vaistai gali brangti įprastose vaistinėse.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė anksčiau yra tvirtinusi, kad valstybinių vaistinių būtinybės nėra, nes jau dabar ligoninių patalpose ar šalia veikia po kelias vaistines, todėl jų konkurencija yra didelė. Pasak farmacininkės, ligoninių vaistinės nuo įprastų labai skiriasi, joms taikomi skirtingi vaistų laikymo reikalavimai, todėl paversti jas įprastomis vaistinėmis reikės daug investicijų.

Kai kurių pataisų autorių nuomone, naudinga ligoninių vaistinėse nuo kitų metų sausio vaistus ir vaistines prekes išduoti ne tik jose gydomiems pacientams, o visiems – ir atėjusiems "iš gatvės".

Parduotuvėse ir degalinėse

Seimas nusprendė pradėti Farmacijos įstatymo dėl vaistinių darbo reglamentavimo svarstymo procedūrą.

"Ši galimybė ne tik išplėstų prekybos vietas, bet ir taptų patogi pacientams, nes, deja, kol kas jie tos galimybės neturi ir, tarkime, kada yra išrašomi iš ligoninės ir gauna receptą, būna priversti ieškoti visuomenės vaistinių arba siųsti savo giminaičius, artimuosius tai padaryti už juos. Tokia yra projekto esmė – palengvinti vaistų prieinamumą, kartu sukuriant alternatyvią galimybę įsigyti vaistų, tikėtina, pigiau", – pristatydama pataisas sakė viena jų iniciatorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Reklamos suklaidinti gyventojai įsigyja maisto papildų ne mitybos racionui papildyti, bet ligoms gydyti ir jų profilaktikai, o tai yra žalinga.

Pasak jos, Lietuvoje vyrauja tendencija, kad vaistinių tinklai tuose regionuose, kur yra gana mažai gyventojų, nesteigiami, todėl ten esančios slaugos ligoninės galėtų turėti vaistinę ir taip supaprastintų vaistų prieinamumą regionų gyventojams.

Negana to, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarsto vaistų prekybos ne tik vaistinėse, bet ir prekybos centruose bei degalinėse klausimą. Farmacijos įstatymo pataisomis, kurias parengė Sveikatos apsaugos ministerija, mažmeninės prekybos vietose siūloma leisti prekiauti tik kai kuriais nereceptiniais vaistais, įrašytais į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. Taip pat nurodyta, kad vaistai nebūtų parduodami asmenims iki 16 metų. Pagal naują tvarką būtų draudžiama čia parduodamų vaistų kainų etiketėse nurodyti sumažintas kainas.

Tarp pasiūlymų yra ir sumanymas leisti elektroniniu būdu prekiauti receptiniais vaistais. Tam reikėtų nuotoliniu būdu patvirtinti tapatybę.

"Pacientai" be eilės

Prie gydytojų kabinetų durų – ligonių eilės, o dalykiniais kostiumais vilkintiems, lagaminėliais nešiniems interesantams – tai nė motais. Jie nieko nelaukdami eina iš vieno kabineto į kitą, įėję užtrunka ne 15 min., kiek skirta vienam pacientui, o gerokai daugiau.

Tokį reginį ne vienam iš mūsų yra tekę matyti miesto poliklinikose ir nesunku suprasti, kad tie privilegijuoti pacientai – farmacijos kompanijų atstovai. Negana, kad dėl jų ligoniams eilėje tenka laukti ilgiau. Farmacininkai padaro įtakos gydytojams, skiriantiems vaistus savo pacientams.

Vienas sveikintinų Seimo sprendimų, priimtų praėjusią savaitę, – pritarimas Farmacijos įstatymo pataisoms uždrausti vaistų reklamuotojų vizitus į sveikatos įstaigas. Jie medikams informaciją gali teikti tik per specialius renginius, kurių tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o ne įstaigos vadovas. Ši pataisa turėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Nuo 2019-ųjų pradžios taip pat siūloma griežtinti vaistų ir maisto papildų reklamą per radiją ir televiziją. Jos kartu nebūtų galima transliuoti tame pačiame reklamos intarpe, išskyrus, kai tarp vaistų ir maisto papildų reklamos pateikiama kita reklama. Taip siekiama atskirti vaistų ir papildų reklamą. Dabar, pabrėžė  sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, dažnai vaistiniai preparatai reklamuojami kartu su maisto papildais, todėl sudaromas įspūdis, kad maisto papildai taip pat yra vaistiniai preparatai. Ministro teigimu, reklamos suklaidinti gyventojai įsigyja maisto papildus ne mitybos raciono papildymui, bet ligoms gydyti ir jų profilaktikai, o tai yra žalinga.

"Kai farmacijos kompanijos atstovas nori asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu, turinčiu teisę skirti vaistinius preparatus, sudaromos prielaidos neskaidriam bendradarbiavimui, todėl reikia uždrausti tokius vizitus", – kitą problemą įvardijo A.Veryga.