Ateidamas pas dietologą žmogus turi atnešti ne tik kūną, bet ir galvą. O atsisveikindamas su gydytoju, dar gali gauti ir namų darbų, kurie bus vertinami ne pažymiais, o pokyčiais. Gydytoja dietologė įspėja, kad norint koreguoti kūno masę, gydytojai visada pasiruošę padėti, tačiau pokyčius įgyvendinti turės pats žmogus.

Instrukcijų neduoda

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė nė vienam savo pacientų neduoda tikslių instrukcijų, kaip atsikratyti svorio per itin trumpą laiką. Nors būtent šito pageidauja dauguma žmonių.

Gydytoja dietologė pripažįsta, kad renkasi sunkesnį kelią, tačiau taip siekia, kad pats žmogus išmoktų tinkamai maitintis ir reguliuoti savo svorį. Nors pradžia niekada nebūna lengva. Kai kurie pacientai nebepasirodo jau po pirmos konsultacijos.

„Pats žmogus turi norėti pokyčių. Jis pats turi užsiregistruoti konsultacijai, o ne būti atvesdintas žmonos ar vyro. Ir, be jokios abejonės, turi ateiti ne tik į pirmą, bet ir į paskesnes konsultacijas“, - aiškina gydytoja.

Praverti dietologės duris paskatina ne tik estetinė antsvorio problema. Šios srities specialistės konsultacijų dažnai prireikia ir dėl rimtų lėtinių ligų: cukrinio diabeto, podagros, sąnarių skausmų, kepenų suriebėjimo ar, atvirkščiai, mitybos nepakankamumo.

„Nutukimas ir tokios ligos kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų suriebėjimas tarpusavyje labai susijusios. Nors šios ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, gali būti kontroliuojamas medikamentais, situacija ženkliai nepagerės nepajudinus priežastinių veiksnių. Dėl to ypač reikalingas multidisciplininis požiūris į ligonį, kad kiekvienas specialistas iš savo pusės galėtų įvertinti rizikos veiksnius, gydymo galimybes bei gyvenimo trukmę trumpinančių komplikacijų profilaktiką ir imtųsi veiksmų savo kompetencijų ribose“, - pasakojo B. Jarašūnė.

Išprovokuoja pokyčius

Kai žmogus atsikrato gana didelio perteklinio svorio per trumpą laiką, neretai kartu sunyksta ir raumenų masė. Vietoj jų, sugrįžus prie įprastos mitybos, atauga dar didesnė riebalinio audinio masė. Riebalinis audinys ypač veši nuo dažnų svorio svyravimų.

„Dabartinės medicinos supratimu, riebalinis audinys nėra tik pasyvus sluoksnis. Taip, jis apsaugo nuo šalčio, amortizuoja, teikia energijos. Visgi riebalinis audinys, ypač esantis tarp vidaus organų (vadinamieji visceraliniai riebalai, būdingi „obuolio“ tipo nutukimui) laikomas metaboliškai aktyviu organu. Perteklinis visceralinių riebalų kiekis provokuoja hormonų pakitimus, keičia insulino veikimą, didina cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių, tam tikrų onkologinių ligų riziką“, - aiškino gydytoja.

Dažniausiai dietologo konsultacijai siunčia šeimos gydytojai, endokrinologai, reumatologai, , nefrologai, dermatologai ar net traumatologai, kad būtų gydomos ne ligos pasekmės, o priežastys. Siuntimą konsultacijai gali išrašyti šeimos, vidaus ligų gydytojai, ir net pediatrai.

Gydytoja dietologė konsultuoja ne tik suaugusius, bet ir kūdikius, vaikus, maitinančias mamas. B.Jarašūnė – vienintelė gydytoja dietologė Lietuvoje, ypač besidominti žindymu.

Kai konsultacijos dėl nutukimo prireikia mažiesiems pacientams, dažniausiai kompleksinė pagalba teikiama visai šeimai, nes neretai ir tėvai turi tam tikrų mitybos ypatumų. Tad kartu su visa šeima tenka aiškintis, ar polinkis persivalgyti paveldėtas, ar įgytas, galbūt maistas tampa priebėga nuo streso.

Svarbi miego kokybė

„Kai pradedame su žmogumi draugauti, dažniausiai neužtenka vienos ar trijų konsultacijų. Tai – nuolatinis darbas. Tenka koreguoti mitybą, supažindinti su gydymo galimybėmis, įvertinti fizinį aktyvumą ir dienos režimą, kartu su ligoniu sudaryti jam tinkamiausią maitinimosi planą,“, - pasakojo pašnekovė.

Gydytoja pastebi, kad svoriui daug įtakos turi miego sutrikimai. Nutukimas blogina miegą, ir atvirkščiai. Prireikus pacientas dėl stipriai išreikštų miego ir nerimo sutrikimų siunčiamas ir psichiatro, o dėl knarkimo, miego apnėjos – ausų-nosies-gerklės ar pulmonologo konsultacijai.

Dietologė dažnai užduoda namų darbus ir įspėja, kad pacientas pats privalo juos daryti. Kokie bus namų darbai, priklauso nuo konkretaus žmogaus ir dėl kokios priežasties kreipėsi į gydytoją.

Pavyzdžiui, kai maistas žmogui tampa ne alkio malšinimu, o malonumu, siūloma surašyti 10 dalykų, teikiančių malonumą be maisto. Jūreiviui, dirbančiam kelias savaites jūroje ir paskui laiką „užmušinėjančiam“ nuolatiniu persivalgymu krante, siūloma ieškoti alternatyvių užimtumo formų. Neretam pacientui tenka rašyti suvalgomo maisto dienoraštį.

„Mažinant kūno masę, vienkartinės konsultacijos mažai naudingos. Reikalingas nuolatinis ryšio palaikymas, kol per tam tikrą laiką susiformuoja nauji įpročiai. Žmogus įpranta daugiau judėti, atranda kitus malonumus, pajaučia kitą gyvenimo kokybę“, - aiškino gydytoja.

Žodis, žolė ir peilis

Pasak B. Jarašūnės, filosofiniu požiūriu gydytojas turi tris gydymo įrankius, tai – žodis, žolė (t.y. vaistai) ir peilis. Kalbant apie nutukimo gydymą, priklausomai nuo jo laipsnio, gali būti naudojamos visos trys priemonės. Pagrindą sudaro „žodis“, tai yra bendravimas su pacientu, jo mokymas ir palaikymas.

Gydymas nutukimą mažinančiais vaistais nėra kompensuojamas, bet jie gali sumažinti potraukį valgyti. Vaistai veiksmingi tik kartu su kitomis priemonėmis: maitinimosi pokyčiais, fiziniu aktyvumu. Jie labai gelbsti pereinamuoju laikotarpiu, kol formuojasi nauji įpročiai.

Operacija nutukimui gydyti pacientui siūloma tuomet, kai yra didelio laipsnio nutukimas - kūno masės indeksas (KMI) 40 ir daugiau arba KMI ≥ 35 ir pacientas kenčia nuo su nutukimu susijusių ligų. Pasak gydytojos, esama įvairių operacijų, bet jų tikslas vienodas – operuotas žmogus nesugeba suvalgyti ir/arba pasisavinti didesnio maisto kiekio.

„Specialistai gelbsti pacientui formuojant naujus įpročius, tačiau reikia suvokti, jog nenueis už jį į parduotuvę su sveikatai palankesnių pirkinių sąrašu, nepagamins tinkamesnio maisto, neišvers iš lovos mankštintis – tai turi atlikti pats žmogus”, - sakė gydytoja.

Vengia fizinio aktyvumo

B.Jarašūnė pastebi, kad pacientai dažnai pageidauja gatavų receptų, leidžiančių nuimti atsakomybę nuo paties žmogaus. Tačiau, daugelio nusivylimui, universalių stebuklingų priemonių nėra.

„Gal renkuosi sunkesnį kelią, bet skatinu žmonių sąmoningumą. Pats žmogus turi žinoti, kokį tinkamą patiekalą išsirinkti, koks kiekis ar porcija jam tinka. Dažniausiai tenka išgirsti nusiskundimų „kol laikiausi mitybos plano, viskas buvo gerai“, - pastebi pašnekovė.

Kokių rekomendacijų pacientams būna sunkiausia laikytis? Pasak dietologės, iš pasiūlymų dažniausiai į šoną nustumiamas fizinis aktyvumas. Nors jam palaikyti nebūtina lankytis sporto salėje, pakanka vaikščiojimo gryname ore, bet būtent šiam patarimui žmonės randa šimtus pasiteisinimų. Vienas dažniausių – blogas oras.

„Juokauju, jog paskutinį kartą Klaipėdoje geras oras buvo 2017 metų rugpjūčio 31 dieną. O koks dabar mėnuo? Pasiteiravusi, ar pacientas turi neperšlampamus batus ir lietpaltį, skatinu kasdien išeiti į lauką. Vienintelis pasiteisinimas neiti – jei už lango vėtra ir virsta medžiai. Visais kitais atvejais sveikatai pavojingiau likti fotelyje priešais televizorių.“ , - tikino dietologė.