A. VERYGOS VAISTŲ KAINŲ POLITIKA ATSIGRĘŽĖ PRIEŠ LIGONIUS?

Lietuvoje vis labiau ima trūkti vaistų net ir tokioms sunkioms ligoms gydyti kaip šizofrenija. Tuo skundžiasi ligoniai, tai patvirtina gydytojai. Tik Sveikatos apsaugos ministerija to nežino ir net nenori žinoti.

Vienų nėra, kitų negalima

"Nė vienoje "Eurovaistinėje" jums paskirtų vaistų nėra, ieškokite kituose tinkluose", – paprašius prestariumo kraujospūdžiui mažinti, patarė Šilainių mikrorajone esančios eurovaistinės darbuotoja.

"Pas mus jums reikalingo prestariumo nėra. Yra tik 10 mg, bet jums reikia 5 mg", – atsakė "Camelia" vaistinės, esančios Kauno miesto centre, vaistininkė.

Paklausus, gal yra kitose "Camelia" vaistinėse, kompiuteryje panaršiusi vaistininkė rado, kad 5 mg prestariumo yra Marijampolėje ir Josvainiuose.

Ką daryti? Važiuoti ten? Arba pas šeimos gydytoją, kad receptą perrašytų ir vaistus pakeistų į stipresnius? O jeigu, kol užsiregistravusi sulauksiu vizito, ir jų neliks? Arba gydytoja neskirs stipresnių, nes jie kraujospūdį sumažins per daug?

"Labai trūksta vaistų. Ir ne tik nuo hipertenzijos", – atsakė dar vienoje vaistinėje, šįsyk nepriklausančioje jokiam tinklui.

Ir išvardijo, kokių. Vaistininkė mintinai žinojo deficitinius tapusius vaistus. Pasitikslino duomenų bazėje ir patvirtino, kad nėra vaistų širdies ritmui reguliuoti – rytmonormo, noliterakso, tripliksamo – nuo hipertenzijos, sinemeto ir bromokriptino Parkinsono ligai gydyti, risperidono – nuo šizofrenijos ir kitų psichikos ligų.

Ar tai nėra pakankamai rimta?

Ministerija viską neigia

Tai, kad vis sunkiau gauti net ir pačių paprasčiausių vaistų, jau senokai skundžiasi ir "Kauno dienos" skaitytojai. Sveikatos apsaugos ministerija to, panašu, nežino ir nenori žinoti, nors jos atstovė Gabrielė Banaitytė pademonstravo jautrumą.

"Suprantamas pacientų nerimas greitai nerandant reikiamo vaisto", – raštu "Kauno dienai" atsakė G.Banaitytė.

O jau toliau tame atsakyme – kaltinimai ligoniams.

"Ministerijos specialistai susisiekė su prestariumo atstovu Lietuvoje ir jis patikino, kad Kaune, kaip ir kituose šalies miestuose, jo tikrai yra – šiuo metu Kaune prestariumu prekiauja per 160 vaistinių. Tad nerimauti dėl šio vaisto trūkumo tikrai nėra pagrindo", – 5 mg stiprumo prestariumo, kurio Kaune per dvi dienas nepavyko gauti, pasiūlą pakomentavo ministerijos atstovė.

Ir pridūrė dar demagogiškiau: "Šiuo metu neturime žinių, kad Lietuvoje apskritai trūktų kokių nors vaistų."

Tačiau ligonių skundus, kad negali gauti reikalingų vaistų, žino ir gydytojai. Jiems pacientai skundžiasi, kad neranda jau minėtų ir kitų vaistų, netgi, pavyzdžiui, amoksiciklino, kai jo reikia sergantiems vaikams.

Juoda yra balta

Kaip juodą nudažyti baltai, tai yra, ką daryti ligoniams, kai jiems reikalingų vaistų nėra, o kiti tos pačios veikliosios medžiagos nekompensuojami? Belieka pirkti už savo pinigus.

"Vaistų su perindoprilio veikliąja medžiaga yra tikrai didelis pasirinkimas – į šių metų pirmojo ketvirčio Kompensuojamųjų vaistų kainyną yra įtraukti aštuoni vaistai", – G.Banaitytė dar kalba apie prestariumą.

Ir priduria, kad ligoniai gali rinktis kito gamintojo tos pačios veikliosios medžiagos vaistą – jiems yra keliami vienodi kokybės ir saugumo reikalavimai.

"Primename, kad vaistai į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įrašomi į grupes bendriniu pavadinimu, todėl jeigu į jį neįrašomas konkretaus prekės pavadinimo vaistas, įrašomas kitas to paties bendrinio pavadinimo (tos pačios veikliosios medžiagos, to paties veikimo) kito gamintojo vaistas", – pabrėžė G.Banaitytė.

Kai vaistų kainos Lietuvoje mažėja, jos tampa patrauklios kitoms šalims ir šių didmenininkai juos nuperka iš mūsų.

Deja, nė vienoje vaistinėje prestariumo analogo nepasiūlė. Be to, dažnai kompensuojamas tik vienas pats pigiausias vaistas. Kai jo nėra, norint likti be vaistų už kitus tos pačios veikliosios medžiagos tenka susimokėti iš savo kišenės.

Kai priežastis – natūrali

Ar tik ne dėl naujos vaistų kompensavimo politikos Lietuvoje ėmė trūkti vaistų kaip sovietmečiu, ir ši problema dangstoma, kaip anais tariamai visuotinės gerovės laikais?

Farmacinės rinkos analitikas Mykolas Aniūnas į klausimą, ar vis dažniau jaučiamas vaistų stygius yra sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vykdomos vaistų politikos padarinys, teigiamai atsakė tik iš dalies.

"Bet kurių vaistų trūkumas turėtų būti nagrinėjamas konkrečiu atveju. Sveikatos apsaugos ministerija tikrai daug dirba, kad rastų alternatyvų. Esminis klausimas – kokia vaistų stygiaus priežastis: dirbtinė ar natūrali", – taip problemos analizę pradeda farmacininkas M.Aniūnas.

Jis mena atvejį, kai iš rinkos Lietuvoje dingo plačiai vartojamas, kompensuojamas vaistinis tepalas. Jo neliko visoje Europoje, nes gamintojas nusprendė, kad yra naudingesnių produktų, o šio nutarė nebegaminti.

"Su ta pačia veikliąja medžiaga vaistus gamina ne viena kompanija, bet farmacija – inertiškas verslas, negali staiga gamybos apimčių padidinti dvigubai, kaimynui nusprendus kurių nors vaistų nebegaminti", – tokį natūralaus trūkumo pavyzdį pateikė M.Aniūnas.

Būna ir kitaip

Tačiau vaistų gali pritrūkti ir dirbtinai, pavyzdžiui, norint padidinti jų kainą. Sveikintinas sveikatos apsaugos ministro A.Verygos siekis mažinti vaistų kainas gali nepatikti rinkos dalyviams ir todėl jie mažina pardavimą Lietuvai.

"Taip susidaro trūkumas", – aiškina farmacinės rinkos analitikas M.Aniūnas.

Sprendimą jis mato aprūpinant ligonius vaistais, kurie registruoti bet kurioje ES šalyje, bet ne Lietuvoje. Jų įteisinimas ir įvežimas paprastesniu keliu yra, anot farmacinės rinkos analitiko, puiki alternatyva įsigyti vaistų, nemokant už juos brangiau.

Vaistų stygiaus pavojų yra ir daugiau. Nuo vasario 9 d. įsigalioja Falsifikuotų vaistų direktyva. Pagal ją ant kiekvienos vaistų pakuotės turės būti ne tik brūkšninis kodas, bet ir unikalus identifikatorius – dvimatis brūkšninis kodas. Tik jį patikrinus ir deaktyvinus – kitaip tariant, įsitikinus, kad vaistinis preparatas nėra falsifikatas, jį bus galima parduoti. Neįgyvendinusios Falsifikuotų vaistų direktyvos reikalavimų vaistinės negalės parduoti vaistų – iš anksto pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

"Tai visiems labai didelis darbas, galintis dar labiau padidinti vaistų trūkumą", – perspėjo M.Aniūnas.

Vaistai yra prekė

Dar viena vaistų stygiaus priežastimi farmacinės rinkos analitikas M.Aniūnas įvardijo paralelinį eksportą. Kai vaistų kainos Lietuvoje mažėja, jos tampa patrauklios kitoms šalims ir šių didmenininkai juos nuperka iš mūsų.

Vaistai yra prekė, tad ir gamintojai, ir didmenininkai suinteresuoti parduoti ją tiems, kurie moka brangiau. Pastebėjus, kad Lietuvoje vaistai vieni brangesnių ir todėl daug kas jų važiuoja į Lenkiją, M.Aniūnas atkreipia dėmesį, kad važiuojama nereceptinių ir juolab ne kompensuojamųjų vaistų. Būtent pastarieji pas mus daugeliu atvejų pigesni, būtent tie, kurių kaina mažiausia Europoje, yra kompensuojami.

"Turi būti sukurtos bendros taisyklės visai Europai dėl kompensuojamųjų vaistų kainodaros", – farmacinės rinkos analitikas įsitikinęs, kad į Lenkiją ir kitas Europos šalis iškeliauja į Kompensuojamųjų sąrašą įtraukti vaistai, nes pagal jų kainas Lietuva yra Europos pigiausių penketuke.

Farmacininkų nuomone, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba neturėtų leisti išvežti tų vaistų, kurių trūksta Lietuvoje, ar bent jau kontroliuoti situaciją. Tai aprobuojantis teisės aktų projektas parengtas, bet nepatvirtintas.

Be teisės primokėti

Tai, kad vaistai pinga, vis dėlto atsisuko prieš pačius ligonius. Gydytojai patvirtina, kad nuo kai kurių privalomų tapusių vaistų sergantys epilepsija, žvyneline pasijuto prasčiau arba vaistai tapo mažiau veiksmingi.

Vadinasi, poveikį daro ne tik veiklioji, bet ir pridėtinė medžiagos. Deja, dabar ligoniai nemokamai arba su labai maža priemoka, to buvo siekta, gali gauti tik tą vienintelį vaistą arba kitą pirkti už visą kainą. Kodėl negalima primokėti skirtumo, kaip buvo anksčiau? Šį klausimą Sveikatos apsaugos ministerija ignoruoja, nors ligoniai ir farmacinės rinkos analitikai priemokoms pritaria.

Dabar ligoniai nemokamai arba su labai maža priemoka, to buvo siekta, gali gauti tik tą vienintelį vaistą arba pirkti kitą už visą kainą.

"Yra priežasčių, kurios kartais sunkiai paaiškinamos. Ministerija nori turėti priemonę priemokoms kontroliuoti. Gydytojai vis dar turi stiprią patariamąją galią ligoniams. Reikia pripažinti, kad kai kurie medikai tuo piktnaudžiaudavo", – M.Aniūnas svarsto, kodėl kompensuojamas vienas ar keli pigiausi vaistai.

Tai neabejotinai mažesnė našta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, bet iš ligonių atimta pasirinkimo teisė, konkretų vaistą, galima sakyti, paskiria sveikatos apsaugos ministras.

Pirmą kartą

Kompensuojamųjų vaistų kainynas pastaruoju metu keičiamas kas ketvirtį.

"Į jį įrašomi kainos konkursą laimėję vaistai, tai yra tie, kuriuos tiekėjas gali pasiūlyti mažiausia kaina", – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė G.Banaitytė.

Dėl to ligoniams teks dar labiau kaitalioti vaistus. Juolab kai nuo kovo 1 d. įsigalios pirminio recepto taisyklė, pagal kurią pirmą kartą skiriant vaistus jie turės būti patys pigiausi. Kai atsiras dar pigesnių, gydytojas privalės išrašyti būtent jų receptą.

"Gali būti, kad pirmą kartą paskirtų vaistų po trijų mėnesių nebekompensuos, nes kitas gamintojas pateiks pigesnių. Tada ligoniui bus paskirti nauji vaistai, ir taip – kas ketvirtį", – ironizuoja M.Aniūnas.

Lėtinėmis ligomis jau sergantiems ir kompensuojamuosius vaistus vartojantiems ligoniams ši taisyklė negalioja – jie ir toliau galės vartoti tuos pačius vaistus, jei, žinoma, jie nebus išbraukti iš kompensuojamųjų sąrašo.

Ilgai troškę pigesnių vaistų šiandien jais džiaugiasi ne visi. Svarbiausia, kad neliktume visai be vaistų.