Vien skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio neapsaugos | kl.lt

VIEN SKIEPAI NUO GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO NEAPSAUGOS

Valstybei pradėjus kompensuoti skiepus nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio Žmogaus papilomos viruso (ŽPV), atsiranda abejojančiųjų tokių skiepų nauda. Kai kurioms mamoms nerimą kelia tai, kad siūloma skiepyti vienuolikmetes.

Redakciją pasiekė susirūpinusios mamos laiškas. "Turiu vienuolikmetę dukrą, pediatrė ragina ją paskiepyti nuo ŽPV. Pasiteiravus apie šalutinį poveikį, informacijos negavau. Buvo pasakyta, kad svarbu paskiepyti mergaites iki lytinio gyvenimo pradžios. Man atrodo, net ir tokiu atveju vienuolikmetes skiepyti per anksti. Susidaro įspūdis, kad tokio amžiaus mergaitės jau ruošiamos lytiniam gyvenimui. Tai prieštarauja mano įsitikinimams", – rašė kaunietė Aistė.

Išsigandusią mamą ramina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė. Ji mitu vadina teiginį, kad vakcinacija nuo ŽPV gali paskatinti ankstyvus lytinius santykius. Tai, anot profesorės, nepagrįsta jokiais moksliniais tyrimais, o skiepai nuo ŽPV – efektyviausias būdas pažaboti gimdos kaklelio vėžį.

– Kodėl skiepyti nuo ŽPV Lietuvoje siūloma vienuolikmetes?

– Vakcinaciją nuo ŽPV galima pradėti nuo devynerių metų. Mūsų valstybė pasirinko finansuoti šiuos skiepus vienuolikmetėms. Esant tokiam santykinai ankstyvam amžiui siūloma skiepyti dėl to, kad geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) būna tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o didžiausias efektyvumas – jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių).

– Koks šių skiepų šalutinis poveikis?

– Šie skiepai pasaulyje naudojami daugiau kaip dešimt metų, ir kiekvienas šalutinis poveikis yra labai kruopščiai registruojamas tiek pas mus, tiek kitur pasaulyje. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai – skausmas dūrio vietoje, paraudimas, patinimas (78–94 proc. atvejų), galvos skausmas (iki 13 proc.). Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Alerginės reakcijos į šį skiepą galimos tuo atveju, jeigu asmuo yra alergiškas kuriai nors vakcinoje esančiai sudėtinei daliai. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, paskiepijusįjį būtina stebėti dar 15 min.

– Siūloma skiepyti visas vienuolikmetes. Tačiau gal būtų galima nustatyti, ar mergaitė apskritai yra linkusi užsikrėsti ŽPV, ir tik tada skiepyti?

– Vakcinos sukurtos apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo ŽPV. Nustatyti, ar žmogus turi virusą, ar ne, nėra jokio reikalo, nes tai neatmeta vakcinacijos galimybės.

Tam, kad susiformuotų tinkamas imuninis atsakas – pasigamintų antikūnų, neutralizuojančių infekciją, tam tikras patogeno kiekis turi patekti į kraują. ŽPV į kraują beveik nepatenka, šie virusai gyvena audinių ląstelėse, todėl nesusidaro antikūnų kraujyje (humoralinis imunitetas), organizmas viruso neatpažįsta kaip patogeno – nesusidaro ląstelinis imunitetas. Vakcinos suformuoja dirbtinį humoralinį ir ląstelinį imunitetą, organizmas pagamina didelį kiekį antikūnų, galinčių įveikti infekciją kito užsikrėtimo metu.

Rekomenduojama skiepyti įvairaus amžiaus mergaites ar moteris, netgi ir vaikinus. ŽPV vyrams gali sukelti išangės, gerklų, varpos vėžį. Tačiau net ir vien mergaičių skiepijimas labai svarbus visuomenės sveikatos požiūriu, nes dėl savo biologinių savybių mergaitės, moterys greičiau nei vyrai užsikrečia ŽPV.

– Kai kurios mamos sako, kad skiepyti vienuolikmetes nuo ŽPV per anksti, kaip ir galvoti apie lytinius santykius, ir siūlo palaukti iki 15–16 metų.

– Galima laukti, tačiau, jei mamai atrodo, kad jos mergaitė lytinį gyvenimą pradės 18–20 metų, dar nereiškia, kad taip ir bus. Mergaitė bus patikimai apsaugota, jei ji bus paskiepyta 9–11 metų dėl jau minėto stipresnio imuninio atsako.

Mitas, kad vakcinacija nuo ŽPV gali paskatinti ankstyvus lytinius santykius, nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais. Įrodyta, kad tinkamas lytinis švietimas ir ugdymas atitolina pirmuosius lytinius santykius, sumažina lytinių partnerių skaičių, skatina atsakingiau saugotis nuo nepageidautino nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų. Įrodyta ir tai, kad paskiepyti jaunuoliai nei anksčiau pradėjo lytinius santykius, nei turėjo daugiau lytinių partnerių, palyginti su nepaskiepytais jų bendraamžiais.

Beje, tai nėra vienkartinis vakcinavimas. Jei mergaitė pirmąkart paskiepijama 11 metų, tam, kad susidarytų imunitetas, reikia skiepyti du kartus. Antrą kartą – po 1 arba 2 mėnesių, priklausomai nuo vakcinos rūšies. Vyresnės nei 15 metų merginos skiepijamos tris kartus.

Mamoms patarčiau neabejotinai skiepyti mergaites nuo ŽPV. Jei trūksta informacijos – jos suteiks ginekologai. Suprantamai pateiktos informacijos galima rasti patikimuose šaltiniuose, tokiuose kaip Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos, Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro ar Pasaulio sveikatos organizacijos interneto svetainėse.

– Ikivėžiniai pakitimai ir ŽPV sukeliamas gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vis jaunesnėms moterims. Skelbiama, kad tai lemia ankstyvi pirmieji lytiniai santykiai, nes nesubrendęs gimdos kaklelis ypač imlus ŽPV, lytinių partnerių kaita, rūkymas ar imuninės sistemos nepakankamumas. Galbūt reikėtų labiau užsiimti švietimu, kad merginos nepradėtų lytinių santykių iki 16–18 metų, o ne skiepyti?

– Reikia investuoti ir į skiepus, ir į švietimą, tačiau švietimas švietimu: vienas klausys ir supras, o kitam galbūt atsitiks, kaip atsitiks. Kita vertus, jaunimo lytinis švietimas mūsų šalyje yra apgailėtinos būklės. Todėl labai svarbu investuoti į prevencines programas, iš jų – pirminės prevencijos priemonę – vakcinaciją. Ypač mūsų šalyje, kuri yra lyderė Europoje pagal susirgimą gimdos kaklelio vėžiu. Šviesti, aiškinti, kad ankstyvi lytiniai santykiai arba didelė lytinių partnerių kaita didina riziką užsikrėsti ŽPV, būtina.

– Internete galima rasti informacijos, kad gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai – ir daugkartiniai nėštumai bei hormoniniai kontraceptikai. Ar toks ryšys įrodytas?

– Lietuvoje yra dvi didelės baimės: vakcinų ir hormonų. Tai mūsų nepakankamo sveikatos raštingumo požymis. Šaltiniai turi būti labai patikimi, grįsti moksliniais įrodymais, o internetas pilnas tiesiog pašnekėjimų be mokslinio pagrindo. Mokslinio įrodymo jūsų minėtam ryšiui nėra. Tiesa, jei moteris turi daug lytinių partnerių ir nenaudoja barjerinės kontracepcijos (vyriškų prezervatyvų – red. past.), tik hormoninius kontraceptikus, dėl hormoninių pokyčių gali šiek tiek pasikeisti gimdos kaklelio struktūra, šiek tiek padidėti tikimybė užsikrėsti ŽPV ir kai kurios po maždaug dešimtmečio susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau ši tikimybė labiausiai išauga dėl lytinių partnerių gausos arba dėl vieno lytinio partnerio, turinčio ŽPV.

– Skiepai apsaugo ne nuo visų ŽPV tipų. Kiek procentų gimdos kaklelio vėžio atveju lemia tie ŽPV tipai, nuo kurių skiepijama?

– Kompensuojama vakcina apsaugo nuo agresyviausių 16 ir 18 ŽPV tipų, jie sukelia 70–80 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Tyrimai rodo, kad vakcinos yra 100 proc. efektyvios prieš 16 ir 18 ŽPV tipų sukeltus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, 90 proc. efektyvios apsaugant jaunuolius nuo lytinių organų karpų bei ikivėžinių varpos ligų, 78 proc. efektyvios apsaugant nuo išangės ligų.

Šiandien 130 pasaulio šalių paskiepyta daugiau nei 200 mln. vakcinų dozių. Šalyse, kuriose paskiepyta daugiau nei pusė mergaičių, net ir neskiepijant berniukų, tarp jų sumažėjo lytinių organų karpų.

Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą vėžinis susirgimas Lietuvoje. Kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta apie 250 moterų.

– Iki kokio amžiaus tikslinga skiepytis?

– Rekomenduojame skiepytis bet kokio amžiaus merginoms ir moterims, jau pradėjusioms lytinį gyvenimą. Gyvenimas labai įvairus: ir antros santuokos, ir daugiau lytinių partnerių sulaukus vyresnio amžiaus. 60 metų mes jau nerekomenduojame skiepytis, nes tai duotų nedaug naudos. Juk tam, kad iš viruso išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, taip pat reikia ne vienų metų.

– Ar galima kažkaip kitaip, nesiskiepijant, apsisaugoti nuo ŽPV?

– Galima, jei neturi lytinių santykių. Žinoma, negalima sakyti, kad kiekvienai moteriai, kuri turi lytinius santykius ir keičia partnerius, išsivystys gimdos kaklelio vėžys. Svarbiausia, kad mes iki šiol nežinome, kuriai moteriai ŽPV įsijungia į ląstelių genomą ir vystosi gimdos kaklelio vėžys, o kuriai viruso pažeistos ląstelės tiesiog atsidalija ir nieko blogo neįvyksta.

Sumažinti tikimybę užsikrėsti ŽPV galima naudojant barjerinę kontracepciją. Tačiau tik sumažinti, nes ŽPV galima užsikrėsti ir per odos kontaktą su oda. Vienas lytinis partneris taip pat sumažina riziką. Būna atvejų, kad moteriai nereikia daug lytinių santykių: per vienus santykius ji gal užsikrėtė tuo virusu ir jos organizmas sureagavo taip, kad iš tos viruso pažeistos ląstelės vystosi vėžys.

Liaudiškomis vadinamų priemonių imunitetui gerinti – citrinos, imbiero ir pan. – efektyvumas kovojant su ŽPV šiuolaikiniais moksliniais tyrimais nėra įrodytas.

– Kokia statistika: kiek gyvybių kasmet pareikalauja gimdos kaklelio vėžys?

– Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą vėžinis susirgimas Lietuvoje. Kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta apie 250 moterų.

Ankstyvajai gimdos kaklelio vėžio diagnostikai imamas citologinis tepinėlis kas trejus metus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš 796 tūkst. moterų, prisirašiusių prie gydymo įstaigų, pasitikrino vos 119 tūkst. Likusios – 677 tūkst. – nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterys kviečiamos pasitikrinti sveikatą kiek įmanoma greičiau. Šalyse, kur sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nedidelis, pavyzdžiui, Suomijoje, patikra atliekama kas penkerius metus.

Taigi daugelyje išsivysčiusių šalių jau seniai labai retai aptinkamą ligą – gimdos kaklelio vėžį – įveiksime tik tada, kai nebijosime jaunimui suteikti mokslu grįstų žinių saugaus ir sveiko lytinio gyvenimo klausimais, kai visuomenė supras ir aktyviai dalyvaus pirminėje gimdos kaklelio vėžio prevencijoje –  vakcinacijos nuo ŽPV programoje ir daugiau nei 80 proc. dalyvaus nacionalinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje.

Svarbus medicinos laimėjimas

ŽPV ir gimdos kaklelio tiesioginio ryšio nustatymas įvertintas kaip itin svarbus mokslo ir medicinos laimėjimas – 2008 m. jį nustatę mokslininkai apdovanoti Nobelio premija. Vėliau sukurtos efektyvios vakcinos. Pasaulyje vakcinomis nuo ŽPV pradėta skiepyti 2007 m. 2016 m rugsėjo duomenimis, vakcinas nuo ŽPV į savo Nacionalinį imunoprofilaktikos skiepų kalendorių yra įtraukusios 68 pasaulio šalys, iš jų 29 – Europoje.

ŽPV – vienas dažniausių lytiškai ir artimo odos ir gleivinių sąlyčio būdu perduodamas patogenas. Net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą per gyvenimą tampa infekuoti šiuo virusu. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, kas ketvirta reprodukcinio amžiaus moteris yra infekuota ŽPV. Šis virusas iš organizmo gali pasišalinti savaime, todėl apie galimą infekuotumą ŽPV moteris gali ir nesužinoti, jeigu tuo metu nebuvo tiriama. Laikina infekcija nesukelia jokių simptomų. Viruso savaiminis išnykimas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos stiprumo, viruso agresyvumo ir jo kiekio. Kas ketvirtai moteriai nustatomi natūraliai susidarę antikūnai, kovojantys su ŽPV, tačiau jų kiekis toks mažas, kad jo nepakanka kovoti su ŽPV infekcija kitąkart užsikrėtus.


Komentaras

Juozas Ruolia

Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas

Kiek man žinoma, šiuolaikiniai skiepai yra suspensija. Ten nėra vientisų virusų, bakterijų – tik jų kūno dalys. Tačiau organizmui to užtenka, kad jis pasigamintų to viruso antikūnų. Aš tikrai nesu prieš skiepus, kad ir kokie jie būtų, – visi mano vaikai ir anūkai yra skiepyti ir sėkmingai atsilaiko iškylus rimtesnių infekcijų grėsmei, klajoja po visą pasaulį ir neturi problemų. Juk kurdami skiepus dirba chemikai, fizikai – įvairūs mokslininkai, kurie išsamiai tikrina skiepų patikimumą.

Tam, kad skiepas būtų aktyvus, įdedama daugybė visokių medžiagų, kurios palaiko jo kokybę. Dabar paimamos tos medžiagos ir išpučiamas burbulas, esą ten dedama gyvsidabrio, dar kažko ir dar kažko. Bet ten dedama arba stabilizuojančios homeopatės formos, arba dvi trys molekulės, pvz., aliuminio hidroksido, be kurių tas skiepas būtų neįmanomas. Kai į kieno nors sudėtį įeina druska ar šnapsas, tai visi labai gerai supranta, o kai kurios kitos medžiagos iš karto kelia įtarimą. Tai – diletantų šnekos.

Nuo vėžio vien skiepai neapsaugos, tiesiog sveikai gyventi taip pat neužteks. Visi kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, tačiau užmirštame paprastą dalyką: vitaminų iš kopūstuų, svogūnų ar česnakų organizmas turi gauti užtektinai. Užmirštame tai, kad, norint išsaugoti stiprų imunitetą, organizmui reikia statybinių medžiagų. O visų jų yra bičių duonelėje. Užmirštame, kad faršas virsta amino rūgštimis, reikiamais baltymais. Tačiau faršo gaminių taip pat vengiame – ryjame karbonadus, šašlykus stačiais gabalais ir keikiame imunitetą. Bet iš ko tas imunitetas kursis, jei žarnyne vyksta puvimas?

Visiškai užmiršta imunitetui stiprinti skirta priemonė – visą žuvį (su pelekais ir uodega) virti piene. Taip nedaroma, tačiau skundžiamasi: mano imunitetas nusilpęs. O kuo tu jį pamaitinai? Ar sudarei jam sąlygas, suteikei statybinių medžiagų imuninėms ląstelėms kurtis? Ar aprūpinai visas organizmo ląsteles vitaminais? Žmogau, tavo audinių ląstelės apvogtos: joms trūksta vitaminų, fermentų, aminorūgščių, angliavandenių. Žmogau, prisiskaitęs kvailų knygų, nevartoji nei cukraus, nei medaus – nieko. Kai kurie kemša gaminius, prifarširuotus kepimo miltelių su įvairiausiais E, ir tada skundžiasi, kad glitimas blogas.

Žmonės amžių amžiais vartojo grūdines kultūras, ir viskas buvo gerai. Kai dabar tūkstančiai E prigrūdama, žinoma, organizmas nespėja pagaminti fermentų tiek, kiek, veikiant tiems E, jų sunaikinama. Atsipeikėkime! Sveikas gyvenimo būdas iš vieno dalyko nesusideda: turi organizmą aprūpinti vitaminais, vandeniu. Jeigu dar užkietėjimai – su alijošiumi turi užtikrinti, kad žarnyne maistas nepūtų. Jei tingisi ar pragėrei pinigus fermentams nusipirkti, bent burną praskalauk su pelynu, žmogau.

Sveikas gyvenimo būdas susideda iš septynių aštuonių pozicijų, o mes tik vieną poziciją naudojame, ir įsivaizduojame, kad turime nesirgti. Jeigu organizmas apvogtas, jam trūksta statybinių medžiagų: aminorūgščių, riebalų, vitaminų, tai ko mes norime? Jeigu su maiste esančiais visais tais E užblokuotos ištisos fermentų sistemos? Jei ryjame bandeles, kurios gali išbūti tris keturias savaites ir nei pelija, nei ką – išlieka šviežios?

Ko nori, jei tau kraujospūdžiui žeminti paskirti vaistai, sergi kraujospūdžio liga, o keturis penkis kartus per dieną geri kavą ar žaliąją arbatą su kofeinu? Kuo čia dėti gydytojai? Pats durnas esi, žmogau.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Ieva

Paskaicius atrodo kad farmacija gerai moka uz reklama, nieko neraso apie ilgalaikius salutinius poveikius lyg tai cia koks stebuklas ir serganciu daugiau nebus.

GIEDRE

Paskiepijau dukra ir po keliu h pakilo temperatura 38,sesele uztikrino ,kad nebus jokiu temp.po sio skiepo.ranka mergaitei skauda...neramu,niekad nera mum buve temp po skiepo,o db se tau kad nori

vartotojas

sakykit ka norit, bet pasaulio galingieji visada eksperimentuoja su zmonemis. as ce izvelgiu tik vaiku luosinima ir itaka reprodukciniams pokyciams ateityje. nesakau kad negales vaiku susilaukit ar pan, bet nori jau is anksto uzprogramuoti ta vakcina
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS