IŠORINIS UOSTAS SU NAUDA MIESTUI

Uosto bendrojo plano rengimui einant į pabaigą sukurtas puikus filmukas, kuris leidžia geriau suvokti, kaip funkcionuotų išorinis uostas.

Krova nutoltų į jūrą

Išorinis uostas pristatomas kaip bendra uosto verslo ir miesto jūrinio turizmo ir rekreacijos vizija.

Jūroje suformuotoje saloje nuo Melnragės būtų miesto zona su promenada, maždaug trijų kilometrų ilgio molais, kuriais galėtų vaikščioti žmonės ir grožėtis jūros vaizdais. Apžvalgos takas būtų įrengtas ir ant rekonstruoto gerokai paaukštėjusio pietinio molo. Meno žmonės jau kuria vizijas, kaip pasivaikščiojimo takus ant molų padaryti patrauklesnius.

Saloje priešais Melnragę būtų įrengti viešbučiai, restoranai, klubai, kitokia poilsio industrija. Už jų būtų žalia zona ir prasidėtų uostas.

Tarp dabartinio Melnragės kranto ir salos jūroje liktų kelių šimtų metrų akvatorija, kur būtų įrengtos jachtų ir motorinių laivų prieplaukos.

„Tai, kas pristatoma Uosto bendrajame plane ir pagal jį sukurtame filmuke, kol kas yra tik vizija, bet ne techninis projektas. Būtent projekte būtų sudėliotas tikslus salos jūroje dydis, jos atstumas nuo Melnragės“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Preliminariai išorinis uostas jūroje užimtų apie 130 ha plotą. Jame būtų 17,5 m gylis. Manoma, kad sala jūroje prasidėtų už 300–400 metrų nuo Melnragės kranto, jos pradžioje būtų iki 100 metrų pločio miesto dalis, toliau 700–800 metrų pločio plotas krovai ir maždaug kilometro pločio molu atitverta akvatorija su 600 metrų pločio laivų apsisukimo ratu.

Bet kuriuo atveju, laivų krovos zonos būtų nutolusios daugiau kaip kilometrą nuo gyvenamųjų namų. Tarp dabartinio pajūrio ir gyvenamųjų namų dar būtų įrengtas parkas, kurį numato miesto savivaldybė.

Geležinkelis ir kelias į išorinį uostą eitų nuo „Klaipėdos naftos“ pusės pagal šiaurinį molą. Jis praeitų pagal planuojamo įrengti parko ribą, būtų atitvertas triukšmą slopinančia tvora.

Ką gautų miestas?

„Džiaugiuosi miesto pozicija ir atsiradusiu supratimu dėl uosto planų. Klaipėdiečiai pradeda suprasti, kad ne priešprieša, o konstruktyvūs pokalbiai ir bendras darbas gali duoti uostui ir miestui abipusiai naudingus  rezultatas“, - svarstė A.Vaitkus.

Derinant uosto bendrąjį planą Klaipėdos miestas turėtų susidėlioti, kaip, tame tarpe ir su valstybės parama, bus sprendžiamos jo svarbios problemos – uosto privažiavimo kelių pralaidumas, gyvenamųjų zonų apsauga, priėjimas prie vandens.

Itin svarbiu akcentu turi būti tai, kad miestas užsitikrintų uosto pažadus pastatyti pramoginei laivybai skirtus kompleksus.

Ką miestas norėtų matyti? Pirmiausia, intensyviau turi būti tvarkomos teritorijos abipus Dangės upės. Kairėje pusėje, kur yra Piliavietė ir „Klaipėdos laivų remontas“ pokyčiai vyksta, bet galbūt per lėtai. Yra patvirtintos ar tvirtinamos vizijos, tikimasi, kad valstybės, savivaldos ir privataus verslo iniciatyva viskas pajudės.

Dešinėje pusėje – „Memelio mieste“ yra sąstingis. Išjudinti teritoriją iš mirties taško siūlosi Uosto direkcija. Ji nori perstatyti sukežusį buvusios „Laivitės“ pirsą, įrengti krantinę priimti dideliems kruiziniams laivams. Prailginta krantinė–pirsas uždengtų „Laivitės“ kaušą, kur būtų galima švartuoti pramoginius laivelius. Dabar to negalima daryti dėl didelio traukūno. Pati uosto direkcija šalia naujo kruizinio terminalo norėtų pasistatyti administracinį pastatą. Tai paskatintų ir kitus uosto ir miesto verslus kurtis šioje dalyje.

Miestas nori dar vieno priėjimo prie vandens centrinėje uosto dalyje, tarp „Begos“ ir „Centrinio Klaipėdos terminalo“. Nepalaidotas viltis, kad ateityje nebus statomas tiltas į Smiltynę. Jei taip atsitiktų vietoje II Smiltynės perkėlos ir teritorijų šalia jos gali atsirasti puiki centrinės Klaipėdos prieigos prie vandens vieta, galbūt su pramoginio, turistinio keleivinio vandens transporto stotimi.

Ir pietinėje dalyje patvirtinus uosto bendrąjį planą, tikėtina, pagaliau bus pradėta statyti pramoginių laivų prieplauka su buriavimo ir irklavimo mokyklomis.

Ieškos geriausio varianto

Ne tik A.Vaitkus, bet ir kiti uosto atstovai pastebi, kad poilsiui per mažai yra panaudojama Smiltynėje esanti Klaipėdos miesto dalis. Galbūt Klaipėdoje būtų verta paskelbti Smiltynės metus? Gal visus metus garsiai kalbant apie ją „užkliūtų“ kokie nors svarbūs investuotojai? Galbūt Smiltynės gaivinimą ateityje galima būtų surišti su kokiu nors svarbiu uosto investuotoju?

A.Vaitkus tikino, kad strateginiai partneriai vis dar tebesibeldžia į Klaipėdos uostą. Anot jo, Klaipėdos uostu domisi ne vien Kinijos „China Merchants Group“, bet ir Vokietijos, Prancūzijos, netgi Izraelio verslas. Anot A.Vaitkaus, Kinijos verslo pasiūlymas buvo patraukliausias. Jie kalbėjo apie platesnio Lietuvos transporto komplekso naudojimą – ne tik uosto, bet ir geležinkelių, įskaitant „Rail Baltica“, automobilių kelių tinklą. Lietuva taptų viena iš „Šilko kelio“ jungčių. Jei taip atsitiktų Lietuvai – mažai valstybei tai būtų didžiulis pasiekimas.

„Matome dvi išorinio uosto vystymo galimybes. Pirma, suformuojame išorinį uostą savo lėšomis ir jį išnuomojame operatoriui. Antra, pasirašome koncesijos sutartį ir perduodame statyti uostą strateginiam investuotojui“, - aiškino A.Vaitkus. Jam priimtinesnis būtų antrasis variantas, nes atsirastų naujos papildomos investicijos.

Apie tai kuris variantas būtų geresnis žadama diskutuoti su Seimo, Vyriausybės nariais, analizuoti kartu su teisininkais. A.Vaitkus akcentavo, kad nesiekiama bet kuria kaina statyti išorinį uostą vienai kompanijai, ar vienai valstybei, o bus ieškoma Lietuvai geriausių variantų.

A.Vaitkaus nuomone, Lietuva ir pati sugebėtų pasistatyti išorinį uostą. Pagal šiandienines kainas tokio uosto statyba ties Melnrage kainuotų apie 800 mln. eurų. A.Vaitkaus vertinimu,  1 mlrd. eurų tokio uosto statybai tikrai užtektų. Jei be trukdžių būtų patvirtintas uosto bendrasis planas, laiku parengti kiti reikalingi dokumentai, tokio uosto statyba realiai galėtų prasidėti apie 2025 metus.

Dabartinėje išorinio uosto vizijoje vaizduojama, kad jame būtų kraunami konteineriai. Bet greičiausiai tektų ieškoti vietos ir naftos produktų krovai, nes „Klaipėdos naftai“ jau reikėtų naujo pajėgumo. Preliminariai vertinama, kad pastatytas išorinis uostas per metus galėtų krauti 36–38 mln. tonų krovinių. Žinoma, kad toks skaičius nebūtų pasiektas per vienerius ar dvejus metus.