Kinai paskatins išorinio uosto statybas? | kl.lt

KINAI PASKATINS IŠORINIO UOSTO STATYBAS?

Klaipėdos uostas pasirašė memorandumą pagal kurį vėl atgimsta viltis Baltijos jūroje turėti giliavandenį uostą.

Rimti kinų norai

Klaipėdos uostas siekia tapti realiu Kinijos kompanijos „China Merchants Group“ partneriu. Kol kas dėl to yra tik įvairūs memorandumai. Šiuo metu vyksta kinų kompanijos derybos net su keliomis uosto krovos kompanijomis.

Kinų norai ateityje rimtai įsitvirtinti rytinėje Europoje, didžiulio logistikos centro statyba prie Minsko gali atverti kinų planus Baltijos jūroje turėti uostą su didžiausiu galimu 17 metrų gyliu.

Dėl to su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytas memorandumas.

„Pasirašėme memorandumą apie galimybę turėti išorinį uostą. Tai nėra sutartis, o tik „China Merchants Group“ išreikšti pageidavimai. Kokie bus realūs kinų kompanijos norai parodys 2016-ieji metai“, - komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Apgailėtina koncepcija

Jei kinai Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje nori statyti išorinį uostą, kyla klausimas, kur jis galėtų būti. Šiuo metu tebegalioja berods 2010 metais priimtas sprendimas, kad palankiausia vieta išoriniam uostui Lietuvoje statyti yra pakrantė ties Būtinge.

A.Vaitkus pripažino, kad „China Merchants Group“ visą laiką buvo pristatomas išorinio uosto statybos prie Melnragės variantas.

„Būtingės ar Šventosios išorinių uostų koncepcija yra apgailėtina. Dar 2003 metais Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) atliko išorinio uosto studiją. Jie Šventosios ir Būtingės variantų net nevertino. Aiškino, kad nenagrinėjantys neatsiperkančių objektų“, - prisiminė A.Vaitkus.

Esminės priežastys, kodėl Šventojoje ar Būtingėje nebus išorinio uosto yra neišvystyta kelių ir geležinkelių infrastruktūra, toli jūroje (už 7 km) esantys natūralūs 17 metrų gyliai, Latvijos nenoras šalia savo sienos turėti didžiulį kaimyninės šalies uostą.

Netgi dėl nedidelio pramoginio uosto vystymo Šventojoje latviai Europos Komisijai jau buvo pateikę skundą. Briuselio valdininkai atlygo, kai gavo Lietuvos paaiškinimą, kad ten bus tik pramoginis uostelis.

Sugrįžimas prie Melnragės

Vienintelė realią vietą kur Lietuvos pakrantėje galėtų būti statomas išorinis uostas A.Vaitkus mato tik ties Melnrage. Čia natūralūs 17 metrų gyliai yra vos už kelių šimtų metrų nuo kranto. Realiausiai jūroje formuoti salą, kokią kažkada siūlė japonų JICA.

Kada gali atsirasti toks uostas kol kas klausimas be atsakymų. A.Vaitkus tikino, kad kol kas Klaipėdos uosto vystymo planas yra toks, kad pirmiau turi būti išnaudoti dabartinio Klaipėdos uosto pajėgumai. Todėl artimiausiems metams numatyti tik dabartinio uosto vystymo realūs projektai.

Bet rekonstruojant dabartinius Klaipėdos uosto vartus, anot A,Vaitkaus, būtina numatyti, kad šalia būtų galimybė statyti išorinį uostą.

A.Vaitkus tikino, kad per trejus metus, kai vadovauja Uosto direkcijai jis gavo tiek įvairiausių pasiūlymų dėl išorinio uosto, kad jį būtų galima užpildyti be jokių didelių pastangų.

Kitas klausimas – kada ir kas statys tą uostą. Greičiausiai uostas galėtų būti statomas tik tuomet, kai atsiras tikrai rimtas investuotojas. Su „China Merchants Group“ pasirašytas memorandumas dėl išorinio uosto yra tarsi būsimojo išorinio uosto vystymo sėkla.

Lietuvoje pernelyg delsiama

Pastaruoju metu Klaipėdoje vis dažniau girdime posakį, kad vystant vienintelį Lietuvos uostą pragmatizmo reikėtų mokytis iš Olandijos Roterdamo uosto.

Bent jau dėl išorinio uosto vystymo tikrai yra ko pasimokyti. Roterdamo uoste iki 2030 metų atkovojus kelis tūkstančius hektarų iš Šiaurės jūros bus įrengtas didžiulis „Maslavkte2“ krovos kompleksas. Dalis terminalų jame jau veikia ir šiuo metu.

Įdomiausia tai, kad nuo idėjos statyti „Maslavkte2“ iki jo statybos leidimo apiforminimo olandams pakako vienerių metų.

Tuo tarpu Lietuvoje apie išorinio uosto, kuris už „Maslavkte2“ yra mažesnis dešimtis kartų, statybą jau kalbama turbūt 15 metų. Ir dėl to Klaipėda tarsi saugodama vaidą ties Melnrage jau daug prarado. Į uosto vidų įsileistas dujų terminalas, kokius pasaulyje daugelis uostų stato išorėje šalia pagrindinių vartų.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Nuomonė

Greičiau statytų tą uostą ir nebeliktų jokių kalbų. O kas jį statys - kinai ar lietuviai - koks skirtyumas. Sbarbu, kad LT ekonomikai būtų geriau.

RK.

Kiek pamenu įvairias studijas, tai išorinio uosto statyba sunaikintų Klaipėdos paplūdymius. Neįsivaizduoju koks turėtų būti atsipirkimas ir ekonominė nauda, kad klaipėdiečiai tam neprieštarautų.

klaupedietis

Nors dokumentacija pasiruostumete IR istatymus priimtumete. O dabar vien kalbos.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS