Klaipėdos uostas išlieka regiono lyderiu | kl.lt

KLAIPĖDOS UOSTAS IŠLIEKA REGIONO LYDERIU

Šie metai rytinės Baltijos jūros uostams geresni nei pernai.

Regione ir Klaipėdoje

Bendra rytinės Baltijos šalių uostų krova šiemet yra maždaug 3,5 proc. didesnė nei pernai.

Iš viso per 9 mėnesius Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai krovė apie 116 tūkst. tonų. Apie 42 proc. krovinių teko Latvijos, 35 proc. - Lietuvos ir 23 proc. - Estijos uostams.

Krova kilo visose rytinės Baltijos jūros šalyse: Latvijoje maždaug 1 proc., Lietuvoje - apie 6 proc., Estijoje - apie 3 proc.

Per 9 mėn. 33,5 mln. tonų krovė Klaipėdos uostas. Tai 5,9 proc. arba 1,9 mln. tonų daugiau nei pernai. Tokį rezultatą lėmė 30,6 proc. išaugusi įvairių krovinių krova. Tarp jų labiausiai daugėjo konteinerių ir jūrų keltais gabenamų krovinių.

„Klaipėdos Smeltė“ rugsėjį krovė 37,05 tūkst. TEU konteinerių, o nuo metų pradžios 279 tūkst. TEU. Per 9 mėn. konteinerių krova daugiau nei dvigubai didesnė palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuomet krauta 129 tūkst. TEU. Klaipėdos konteinerių terminalas per 9 mėn. krovė apie 248 tūkst. TEU. Bendra uosto konteinerių krova per 9 mėn. siekia apie 527 tūkst. TEU. Tai jau bus didžiausias visų laikų Klaipėdos uosto konteinerių krovos rezultatas. Iki šiol didžiausia metinė Klaipėdos uosto konteinerių krova buvo pernai - 472 tūkst. TEU.

Vien šiemet rugsėjį konteinerių vienetais krauta 67 742 TEU. Tai  57,4 proc. daugiau nei pernai. Išskirtinis rugsėjis ir jūrų keltams. Jų krovinių apyvarta rugsėjį siekė 500 tūkst. tonų. Tai net 20 proc. daugiau nei pernai. 

Skirtingi rezultatai Latvijoje

Antroje vietoje rytinės Baltijos regione yra Rygos uostas. Jis per 9 mėn. krovė 26,7 mln. tonų. Tai 4,8 proc. daugiau nei pernai.

Rygos uoste net 10,4 mln. tonų arba 39 proc., visų krovinių sudarė rusiškos anglys. Jų šiemet kraunama 11,5 proc. daugiau. Anglių dalis Rygos uoste vėl padidėjo, nes 2017 ir 2016 m. ji siekė 35 proc.

Birių krovinių krova Rygos uoste šiemet didesnė 8 proc. Antra krovinių grupė - įvairūs (generaliniai) kroviniai. Jų krauta 6,3 ml. tonų arba net 24 proc. daugiau nei pernai. Net 72 proc. iki 2 mln. t. kilo medienos, 29 proc. iki 385 tūkst. tonų jūrų keltais gabenamų krovinių, 7,3 proc. iki 3,6 mln. tonų (pagal TEU - 342661 sąlyginių vienetų, tai yra +5,8 proc.) konteinerių krova.

Pagal konteinerių krovą šiemet Klaipėdos uostas smarkiai atsiplėšė nuo Rygos. Tai lėmė į Klaipėdos uostą pradėję plaukioti dideli „MSC“ konteineriniai laivai.

Rygos uoste iš esmės mažėjo tik naftos produktų - nuo 4,4 mln. tonų 2017 iki 3,1 mln. t - 2018 m. Tai yra net 29,1 proc.  

Bene vienintelis su neigiama krova regione liko Latvijos Ventspilio uostas. Per 9 mėn. jis krovė 15,08 mln. tonų. Tai 7 proc. mažiau nei pernai.

Didžiausią jo dalį (8,01 mln. tonų) sudarė skysti kroviniai. Jų mažėjo 8 proc. Net 11 proc. sumažėjo antra šio uosto krovinių grupė - birūs kroviniai. Jų krauta 5,04 mln. tonų. Ventspilio uoste 8 proc. augo įvairių (generalinių) krovinių krova. Bet jų dalis yra nedidelė - apie 2,03 mln. tonų ir negalėjo atsverti pagrindinių krovinių mažėjimo. 

Liepojos uoste per 9 mėn. krauta 5,52 mln. tonų krovinių. Tai 16,2 proc. daugiau nei pernai. Net 2,2 mln. tonų sudarė grūdai, kurių augimas siekė 37 proc. Rugpjūtis ir rugsėjis buvo blogiausi šių metų mėnesiai Liepojos uoste. Šiemet Liepojos uoste po 19 proc. mažiau krauta naftos produktų ir konteinerių, bet 12 proc. daugiau priimta jūrų keltų krovinių ir 20 proc. keleivių.

Pakilimas Talino uoste

Jungtinis Talino uostas per 9 mėn. krovė 15,6 mln. tonų. Tai net 9 proc. daugiau nei pernai. Talino uoste vienu procentu iki 8,3 mln. augo ir keleivių skaičius.

Ypatingai geras Talino uostui buvo trečiasis šių metų ketvirtis. Per jį krauta 5,5 mln. tonų krovinių. Tai net 27,5 proc. daugiau nei pernai per tą laiką. Per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį aptarnauta 3,5 mln. keleivių. Tai 2,2 proc. daugiau nei pernai.

Talino uosto valdybos pirmininkas Valdo Kalma teigė, kad pastebimai išaugo skystų krovinių krova, kas nebuvo prognozuota ir yra išimtis. Priminsime, kad skystų krovinių krova visuose regiono uostuose šiemet mažėjo.

V.Kalmos teigimu, nuolat kritusi Talino uosto krova pastaruosius dvejus metus stabilizuojasi.  Be skystų krovinių augo birių maišytų, jūrų keltais gabenamų krovinių ir medienos krova. Beveik nekito konteinerių krova. Skaičiuojant pagal vienetus konteinerių šiek tiek daugėjo, o tonomis mažėjo.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Vietiniam

Visi mums blogi - rusai, baltarusiai. Mums mažiau turėtų rūpėti, kas pas kuos valdo. Svarbiausia mums turėtų rūpėti, kokią naudą gausime iš vieno ar kito kaimyno, jei jie per mūsų uostą gabens krovinius. Nesvarbu, kas valdo ar valdys Baltarusiją, nes mes jų žavėjimosi savo "batia" nepakeisime ir kokia prasmė tai daryti. Mes santykiuose su Baltarusija darydami klaidas, darome viską, kad Latvijos uostai pilnėtų. Nustokime "loti" ant kaimynų ir būkime pragmatiškesni savo pačių atžvilgiu.

To to Džiaugiuosi

Jūs,gerbiamasis, kokiame amžiuje gyvenate ? Iš valstybinių kompanijų beliko tik kelios, kurios dar kažkaip dirba. Kur mūsų žvejybos laivai, kur laivininkystė, kur Mažeikių nafta, kur ........ o juk visos jos buvo valstybinės. Ir kiek Lietuvos biudžetas iš jų gavo ? O mokesčius nuo pelno kas moka ? Ne tos pačios privačios kompanijos ? Beje, jeigu sakysite, kad tie mokesčiai nuo pelno yra nedideli, būsite teisūs, bet pelno mokesčiai sudaro labai nedidelė dalį biudžeto.

to Džiaugiuosi

o aš verdu iš apmaudo pagalvojęs, kad jeigu uoste pelningą veiklą vykdytų ne privačios kompanijos o valstybinės, kiek tada pajamų turėtų mūsų Lietuvos biudžetas!Vien tų pajamų tikrai užtektų geroms ir orioms šalies senjorų pensijoms.Dabar tik mokesčiai nuo pelno..
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS