N. MAČIULIS: PASAULIO LAIMĖS ATASKAITOJE LIETUVA UŽIMA 42 VIETĄ

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ iš 156 vertintų valstybių Lietuva yra 42 vietoje ir gerokai lenkia Baltijos kaimynes Latviją bei Estiją, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Mažėjantis nedarbo lygis, augantys atlyginimai ir senatvės pensijos, didėjanti socialinė apsauga ir gyventojų perkamoji galia – natūralu, kad ekonominis progresas atsispindi ir geresnėje gyventojų savijautoje“, – cituojamas ekonomistas.

Pagal vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto (BVP) įtaką laimei Lietuva yra 37 vietoje. Tačiau ekonominė gerovė, pasak ekonomisto, paaiškina tik maždaug penktadalį lietuvių laimės jausmo ir nėra daugiausiai įtakos turintis veiksnys.

„JT tyrimas rodo, kad didžiausią dalį laimės jausmo Lietuvoje paaiškina socialinė parama ir sanglauda. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų nuomone – žinojimu ar jausmu, – kad aplink yra artimųjų ir draugų, kurie padės atsidūrus bėdoje. Šis rodiklis paaiškina ketvirtadalį lietuvių laimės, o pagal jo įtaką laimei Lietuva yra 17 vietoje pasaulyje“, – komentuoja N. Mačiulis.

Jo teigimu, ne mažiau svarbu yra ne tik vidutinis nacionalinis laimės lygis, bet kaip ta laimė pasiskirsčiusi tarp skirtingų gyventojų. Pagal atotrūkį tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuva yra 32 vietoje pasaulyje.

„Deja, geros naujienos čia ir baigiasi. Pagal korupcijos suvokimo lygį šiek tiek progreso buvo, bet pagal jos įtaką laimės jausmui Lietuva lieka tik 120 vietoje pasaulyje. Tai ne tik didintų gyventojų laimės jausmą ir tikėjimą, kad asmeninės pastangos, o ne neskaidrūs ryšiai lemia jų gyvenimą, bet ir gerintų verslo aplinką bei sukurtų pagrindą spartesniam ekonomikos augimui“, – banko pranešime cituojamas ekonomistas.

Tuo metu pagal tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės įtaką laimei lietuviai lieka tik 65 vietoje pasaulyje, nors pastaraisiais metais, kaip teigė N. Mačiulis, šiek tiek pažangos taip pat buvo.

„Tai ne tik perteklinio alkoholio vartojimo problema, kuri, beje, pastaraisiais metais jau atslūgo. Du iš trijų lietuvių vis dar visai nesportuoja – tai vienas blogiausių rodiklių visoje ES“, – teigė ekonomistas.

Kaip pažymima pranešime, Lietuva yra pirmoje vietoje tarp EBPO šalių pagal tai, kokia dalis vaikų patiria priekabiavimą ir patyčias virtualioje erdvėje.

Pasak N. Mačiulio, ši problema neatsiranda mokyklų klasėse, bet yra socialinė ir elgsenos norma, perimta iš suaugusiųjų.

„Aštri ir arši nuomonių poliarizacija, priešingai mąstančių pašiepimas, „kitokių“ žeminimas tampa įprasta viešų diskusijų praktika, kurią greitai pastebi ir perima jaunoji karta“, – teigė N. Mačiulis.

Jo teigimu, neretai kalbama apie tai, kad galėtume kopijuoti Šiaurės šalių mokesčių ar socialinės apsaugos sistemas. Bet pradžiai būtų galima pabandyti perimti dalį šiauriečių gyvenimo būdo, socialinių normų ir vertybių, padedančių pakelti nacionalinį laimės lygį.