NAUJAUSI DUOMENYS: PERNAI FIKSUOTAS LĖTESNIS EKONOMIKOS AUGIMAS
2018 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 45,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2017 m., realus BVP pokytis sudarė 3,6 proc.
Kaip, remdamasis išankstiniais duomenimis, skelbia Statistikos departamentas, BVP didžiausią teigiamą įtaką 2014-2018 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas.
BVP augo visais 2018 m. ketvirčiais, tačiau 2017 m. fiksuotas spartesnis ekonomikos augimas nei 2018 m.
2018 m. Lietuvoje gruodį užfiksuota metinė infliacija siekė 1,9 proc.
Bendrąjį metinį kainų pokytį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų padidėjimas 5,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6,6 proc. alkoholinių gėrimo ir tabako gaminių – 3,2 proc., transporto prekių ir paslaugų – 1,8 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 2,5 proc., bei maisto produkto ir nealkoholinių gėrimų kainų sumažėjimas.
Per 2018 m. prekės pabrango 1 proc., paslaugos – 4,3 proc.
Gruodžio mėnesį fiksuota, kad per 5 metus vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7,3 proc., iš jų prekių – 3,1 proc., paslaugų – 20,9 proc.
2018 m. prekių eksportas sudarė 28,3 mlrd. eurų, importas – 30,9 mlrd. eurų. Palyginti su 2017 m., eksportas padidėjo 7,3 proc., importas – 8,5 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,6 mlrd. eurų. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Daugiausia importuota iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.
2018 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuva daugiausiai eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES – 67,4 proc. bendro lietuviško kilmės prekių eksporto. Pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės buvo Lenkija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Latvija ir Švedija. Jungtinė Karalystė pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą – šešta.
Didžiausią lietuviškos kilmės eksporto dalį sudarė naftos produktai, Lietuvoje pagamintų tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, plastikų ir jų gaminių, įvairių chemijos produktų, baldų eksportas.
2018 m. šalyje buvo 1 mln. 368 tūkst. užimtų gyventojų, 91 tūkst. bedarbių ir 920 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 13,6 tūkst. 2018 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,2 proc., arba 0,9 proc. punkto mažesnis nei 2017 m.
Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių, įskaitant individualias įmones, 2018 m. padidėjo 9,6 proc., arba 81 euru, ir sudarė 921 eurą. Atskaičius mokesčius vidutinis darbo užmokestis pernai sudarė 718 eurų ir per metus padidėjo 8,8 proc.
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų – 14,9 tūkst. mažiau nei 2018 m. pradžioje.
Pernai emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, 32,8 proc. mažiau nei 2017 m. Nors į Lietuvą 2018 m. imigravo 28,9 tūkst. žmonių, tačiau migracijos balansas išliko neigiamas. Į Lietuvą pernai grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
138 komentarai -
LNK inf.36 komentarai -
1 komentarai
...