PLANUOJAMA PERTVARKA ŠILUMOS ŪKYJE: NESUTARIA, AR KAINOS KILS

Šiemet ketinama įgyvendinti šilumos ūkio pertvarką, dėl kurios didmiesčiuose pasikeis šilumos supirkimo tvarka. Tačiau rinkos dalyviai nesutaria, kaip tai paveiks gyventojų sąskaitas: vieni teigia, kad šiluma pigs, kiti tvirtina, kad priešingai - kainos augs.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vasario pabaigoje turėtų patvirtinti naują šilumos supirkimo tvarką. Pagal ją šilumos tiekimo bendrovės turės nustatyti aukštesnes „lubas“ ir šilumą iš nepriklausomų gamintojų supirkti brangiau. Tvarka keičiasi, nes šilumos tiekėjai, nustatydami viršutinę kainos ribą, turės įvertinti ne tik kuro kainas, bet ir pastoviąsias sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojų užmokestį.

Kainų komisijos skaičiavimais, dėl to šilumos kaina gali išaugti nebent Kauno mieste. Skaičiuojama, kad kaina šiame mieste po pertvarkos gali išaugti 1,4 proc. arba sumažėti 6,4 proc. Tuo metu Vilniuje kainos gali kristi nuo 8 proc. iki 16,2 proc., o Klaipėdoje - nuo 1,3 proc. iki 3,4 proc.

Tačiau šilumos tiekimo bendrovės su tokiais skaičiavimais nesutinka ir teigia, kad kainos po pertvarkos augs.

„Nepriklausomi šilumos gamintojai džiaugiasi tokia pertvarka, nes jie neišrašo sąskaitų galutiniam vartotojui. Jiems svarbu, kad padidės pajamos. Tuo metu mes turime išrašyti sąskaitas ir matome, kad, kai jos padidėja, auga ir įsiskolinimai už šilumą, nes vartotojams trūksta pinigų susimokėti“, - Eltai teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Antanas Katinas.

Nepriklausomi šilumos gamintojai džiaugiasi tokia pertvarka, nes jie neišrašo sąskaitų galutiniam vartotojui.

Šilumininkų užsakymu pernai atlikta „Ekotermijos“ ir Efektyvios energetikos centro analizė rodo, kad visoje Lietuvoje dėl pertvarkos šilumos tiekėjai negautų 75 mln. eurų pajamų, kurie „atitektų ne vartotojams kainų mažinimui, o nepriklausomiems šilumos gamintojams“. Pasak šios studijos, Vilniuje dėl pertvarkos vartotojai turėtų sumokėti 144,15 tūkst. eurų daugiau, Kaune - 564,34 tūkst. eurų, o Klaipėdoje - 812,45 tūkst. eurų.

Vėliau Kainų komisijai pateiktuose skaičiavimuose „Klaipėdos energija“ teigė, kad kainos gali pakilti 3,4 proc., „Vilniaus šilumos tinklai“ vertino, kad jos sostinėje išaugs 0,6 proc., o „Panevėžio energijos“ nuomone, kainos vartotojams pakils 1 proc.

A. Katinas teigė nesuprantantis, kodėl šilumininkų skaičiavimai neįtikina Kainų komisijos. Tuo metu „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Mantas Burokas teigė, kad komisija bando išspręsti Kauno problemą visos Lietuvos sąskaita.

„Mes esame nepatenkinti, manome, kad modelis yra netvarus ir nesąžiningas. Šis tvarkos keitimas vyksta žiūrint į Kauną, kur yra perinvestuota, veikia labai daug nepriklausomų gamintojų ir dalis jų priėjo prie nemokumo ribos. Manome, kad negali toks socialistinis modelis, kai iš vieno paimi ir kitam duodi, galioti“, - Eltai sakė M. Burokas.

Jo nuomone, sumažėjusios šilumos tiekėjų pajamos, kai šilumą reikės brangiau supirkti iš nepriklausomų gamintojų, reikš, kad nebus už ką atnaujinti nusidėvėjusio turto.

„Konkurencija pati savaime nėra nei gėris, nei blogis. Jeigu yra perinvestavimas, reikėtų pasakyti, kad egzistuoja verslo rizika, netinkamai įmonės pamatavo ją“, - teigė jis.

Tuo metu nepriklausomi gamintojai atkerta seniai laukę tvarkos pakeitimo, nes šiuo metu konkurencija yra nevienoda, nes šilumos tiekimo bendrovėms leidžiama konkuruoti šilumos supirkimo aukcionuose, į kainą neįtraukus dalies sąnaudų. Tuo metu nepriklausomi gamintojai priversti konkuruoti visais kaštais, tad arba turi pralaimėti aukcionuose, arba dalį laiko dirbti nuostolingai.

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius Eltai teigė, kad šilumos tiekėjai bijo netekti garantuotų pajamų, todėl dengiasi vartotojais.

„Pokyčiai šilumos rinkoje neigiamai atsiliepti gali tik šilumą tiekiančioms bendrovėms, todėl jos aktyviai priešinasi naujajai tvarkai. Jos tai daro prisidengdamos vartotojų interesu, tačiau iš tiesų už viso to stovi baimė netekti ilgus metus tų pačių vartotojų sąskaita generuotų garantuotų pelnų“, - komentare Eltai sake V. Kisielius.

„Dabartinė situacija ydinga dėl to, kad monopolininkai šilumos tiekėjai šilumą pirma susiperka iš savęs prioriteto tvarka, net jeigu ją gamina brangiau nei nepriklausomi gamintojai. Mes manome, kad gyventojams turi būti sudaryta teisė šilumą pirkti iš tų, kas ją pagamina pigiausiai“, - pridūrė jis.

Jo teigimu, nepriklausomų gamintojų skaičiavimai sutampa su Kainų komisijos ir rodo, kad šiluma po pertvarkos vartotojams turėtų atpigti.

Konkurencijos taryba (KT) pernai gruodį pranešė tirsianti, ar Kainų komisijos nustatyta tvarka nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir ar šilumos tiekėjai nėra proteguojami. Taryba tyrimą pradėjo, gavusi nepriklausomų šilumos gamintojų skundą.