R. Lazutka: Lietuvos demografinė padėtis – simptomas, kad nėra viskas gerai | kl.lt

R. LAZUTKA: LIETUVOS DEMOGRAFINĖ PADĖTIS – SIMPTOMAS, KAD NĖRA VISKAS GERAI

Didžiausia Lietuvos problema - emigracija, o pasakymas, kad Lietuvoje dar niekada nebuvo taip gera gyventi, yra teisingas, bet gudrus, mano ekonomistas Romas Lazutka.


„Pasakymas, kad lietuviai niekada taip gerai negyveno, yra teisingas, bet gudrus, kadangi visas pasaulis niekada taip gerai negyveno. Tiesiog yra ekonominė socialinė pažanga, išskyrus tam tikrus karų, suiručių laikotarpius. (...)

Bet yra skaudesnių dalykų, ypač galvojant apie ilgalaikę visuomenės raidą, tai - demografinė padėtis. (...) Tai - kaip simptomas, kad nėra viskas gerai. O didžioji dalis problemos (emigracijos. - ELTA) yra susijusi su nelygybėmis. Daliai žmonių gyventi čia yra gera ir puiku, o daliai - sunku ir nepriimtina, todėl jie yra išvažiavę ar išvažiuoja“, - Eltai sakė R. Lazutka.

Pasak jo, nors statistiniai rodikliai, lyginant su ES šalimis, atrodo gražiai, tačiau į juos įsigilinus pasirodo tikrasis vaizdas.

„Vidutiniai rodikliai nėra tokie prasti, bet kai visuomenę pjaustome tam tikrais pjūviais, tai išryškėja ir sveikatos nelygybės, ir išsilavinimo galimybių, ir vaikų kokybiško vidurinio mokymo prieinamumo ar galimybės įstoti į prestižines specialybes aukštajame moksle problemos“, - teigė ekonomistas.

Tačiau, pasak R. Lazutkos, lietuviai turėtų džiaugtis, kad šalyje nevyksta rimti politiniai konfliktai, kurie netrukdo šaliai sparčiai vystytis.

„Labai reikėtų džiaugtis, kad mes, nepaisant tų nuolatinių politikų rietenų, po Antrojo pasaulinio karo buvusio sovietmečio išėjome gana taikiai ir visą tą laikotarpį buvo pilietinė taika. Jeigu lyginame su rimtais konfliktais, kuriuos turi kitos šalys, tai reikia džiaugtis. Su tuo yra susijusi mūsų pažanga, nes, jei pažiūrėtume, kur žmonės niekada negyveno geriau nei dabar, tai būtų tose šalyse, kur nėra konfliktų su kaimynais ir šalies viduje“, - Eltai sakė R. Lazutka.

ELTA primena, kad Lietuvoje vasario pradžioje buvo kiek daugiau nei 2 mln. 792 tūkst. nuolatinių gyventojų, rodo išankstiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tai - 1934 gyventojais mažiau nei sausio pradžioje. Per metus (šių metų vasarį, palyginti su 2018 m. vasariu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 14,5 tūkst.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja: 2015 m. šalyje buvo 2 921 920, 2016 m. - 2 888 558, 2017 m. - 2 847 900; 2018 m. pradžioje - 2 808 901 gyventojas. Šių metų pradžioje - 2 793 986.

 

 

Rašyti komentarą
Komentarai (11)

Jau seniai pas mus negerai

Pirmiausia atėmė santaupas/jų ruso laikais kiekviena šeima jas turėjo ir gaudavo iš taupkasiu procentą kad ten laiko pinigus../, paskui valstybinį turtą, paskui nemokamą mokslą, mediciną, kultūrą.. Paskui atėmė normalų uždarbį ir vaikus. Lietuviui būtina turėti namus/stogą/ ir sąlygas oriai/nebūtinai prabangiai/ gyventi, todėl dabar dauguma neleidžia sau turėti vaikų..Manau, toliau bus atimama žemė, vanduo ir privatus turtas kartu su Lietuvos piliečiais..Greičiau jau mus kokia Vokietija okupuotų- gal dar išliktų maža galimybė išsaugoti tai kas liko..

isstumimas

seimo Tautos is Lietuvos ,gudrus 141 veiksmas,nes jie i ten,o is ten milijardai i biudzeta,bet Tauta kraustos is cia del korupcijos ,beprotisko godumo oligarhu,Lietuvos turtu idporceliavimo,milijardus isvaisciusiu nebaudziamumo,kai vieni nepakaltinami,o kiti baudziami uz nieka ,bardakas Lietuvoje .

Nu jo

Pasakyciau kitaip- Nieko gero!!!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS