RUSIJOS KERŠTO ĮTAKA REGIONO UOSTAMS

Rytinės Baltijos regiono uostuose, įskaitant ir Rusiją, šių metų pradžia buvo kelianti tam tikrų apmąstymų.

Kritimas po gero sausio

Jei sausį Klaipėdos uoste krauta per 3,88 mln. tonų krovinių, tai vasarį krova jau sumažėjo iki 3,37 mln. tonų. Bet tai ir logiška, nes vasarį mažiau dienų. Vienok šiemet vasarį krovinių buvo 2 proc. mažiau nei pernai. Ypač ryškus net 188 tūkst. tonų (-11,9 proc.) birių krovinių kritimas ir 66 tūkst. tonų (-7,4 proc.). Bet užtai ryškiai kilo įvairių arba generalinių krovinių krova (net 188 tūkst. tonų arba + 19,7 proc.).

Bet kadangi ypač sėkmingas Klaipėdos uostui buvo vasaris bendras dviejų mėnesių krovos pokytis išliko teigimas (+ 6 proc. arba 408 tūkst. tonų daugiau nei pernai). Iš viso krova siekė 7,25 mln. tonų. Pagal bendrą krovą ji jau beveik pavijo Rusijos Baltijos jūros gigantą Primorsko uostą.

Per du mėnesius daugiausiai krauta birių krovinių - 2,99 mln. tonų (-3,4 proc. palyginti su pernai), generalinių krovinių - 2,28 (+19,63 proc.) ir skystų krovinių - 1,99 (+7,6 proc.).

Dėl Klaipėdos uosto veiklos per du mėnesius teigiama ir Lietuvos geležinkelių gabenimo statistika. Iš viso per du mėnesius gabenta 8,6 mln. tonų krovinių. Tai 10 proc. Daugiau nei pernai. 

Ventspilis vėl dugne

Bendrai visi rytinės Baltijos šalių uostai per du mėnesius jau krovė 22,14 mln. tonų. Tai 958 tūkst. tonų arba 4,2 proc. mažiau nei pernai. Teigiama buvo ne tik Klaipėdos, bet ir Būtingės terminalo krova. Ji siekė 1,74 mln. tonų (+7,5 proc.).

Lietuvos uostų dalis šiemet gerokai padidėjo, o Latvijos toliau smarkiai smuko. Rygos uostas krovė 5,48 mln. tonų. Tai 620 tūkst. tonų arba 10,1 proc. mažiau nei pernai.  Ventspilio uostas iš viso krito į gilią duobę. Jis per du mėnesius krovė 3,09 mln. tonų. Tai net 1,42 mln. tonų arba 31 proc. mažiau nei pernai. Šie uostai praranda rusiškas anglis (Rygoje - 8,4 proc.), naftos produktus (Rygoje -43 proc.). Bet Rygoje vėl augo konteinerių krova (+5 proc.). Net 18 proc. daugiau buvo keleivių.

Iš Latvijos uostų vienintelis Liepojos uostas demonstravo augimą. Bendra šio uosto krova per du mėnesius siekė 1,38 mln. tonų. Ji net 315 tūkst. tonų arba +29,4 proc. didesnė nei pernai.

Šiemet džiugi naujiena Talino uostui. Po kelis metus vykusio nuolatinio kritimo šiemet jau prasidėjo kilimas. Per du mėnesius jis krovė 3,19 mln. tonų ir aplenkė Ventspilį. Talino krova šiemet augo 230 tūkst. tonų arba 7,8 proc.

Rusijos kerštas Ukrainai

Po prezidento rinkimų Rusijoje, kur vėl nugalėjo Vladimiras Putinas, pasigirdo teiginių, kad tai nieko gero nežada rytinės Baltijos šalims. Neva, Rusija dar aršiau perkels savo krovinius į savus uostus.

Signalu gali būti tai, kad Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose per du mėnesius krova ne kilo, o sumažėjo net 3,7 proc. Iš viso krauta 38,7 mln. tonų. Atsigavęs po pergalės rinkimuose V.Putinas gali pasikviesti kraštiečius iš Sankt Peterburgo ir Leningrado srities ir paklausti, kodėl suprastėjo uostų krova. Tiesa, ji krito dėl vieno uosto - Primorsko. Čia krauta 7,5 mln. tonų (-31,6 proc.). Ust Lugos krova siekė 16,6 mln. tonų (+5,8 proc.), Sankt Peterburgo  - 9 mln. tonų (+11,2 proc.).

Tačiau kai kurie ekspertai aiškina, kad Rusija nelaikanti rytinės Baltijos šalių tokiu stipriu priešininku kaip Ukrainos. Neva Rusija siekianti padaryti viską, kad atkirsti Ukrainą nuo jos išteklių tranzito. Panašu, kad tai jai pavyko. Nors šiemet per du mėnesius Ukrainos uostai krovė 20,5 mln. tonų, o tai 4,6 proc. daugiau nei pernai, tranzitas siekė vos 1,9 mln. tonų nors ir buvo net 54 proc. didesnis nei 2017 m. Uostuose dominuoja pačios Ukrainos eksportas. Jo dalis sudarė 14,9 mln. tonų. Ir ji šiemet 3,4 proc. mažesnė nei pernai. Daugėja į Ukrainą per uostus importuojamų krovinių. Jų dalis siekė 3,5 mln. tonų, bet šiemet palyginti su 2017 metais yra net 24,4 proc. didesnė. Tai reiškia, kad Ukraina mažiau ko gauna iš Rusijos ir daugiau importuoja jūros keliu.