SGD TERMINALAS – VIENINTELIAI VARTAI KONKURENCINGOMS DUJOMS BALTIJOS ŠALYSE

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvai leido pradėti konkurencinę kova tarp skirtingų dujų tiekėjų, atsikratyti vieno monopolinio žaidėjo diktato. Investicijos į šį objektą atsiperka ne tik šaliai, bet ir pavieniams Lietuvos dujų rinkos vartotojams. Tokius SGD terminalo pranašumus įvardijo Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pridurdamas, kad bene didžiausiu proveržiu, kalbant apie Baltijos šalių dujų rinką, galima laikyti pirmąjį SGD krovinį iš JAV.

– Lietuva jau nuo 2015 m. importuoja suskystintąsias gamtines dujas (SGD). Kodėl SGD iš JAV atkeliavimą į Klaipėdos terminalą vadinate "lūžio" tašku?

– Taip yra dėl kelių faktorių, kurie turi svarbią strateginę ir praktinę reikšmę. JAV yra svarbiausia Lietuvos strateginė partnerė saugumo srityje ir nuo dabar ji taip pat yra dujų tiekimo šaltinis, stiprinantis mūsų saugumą energetikoje. Taigi mes dar labiau sustipriname savo strateginį bendradarbiavimą per praktinius dalykus.

Antra, tai akivaizdi ekonominė nauda. Iš tiesų, prieš keletą metų galėjome tik pasvajoti, kad amerikietiškos SGD dujos galėtų būti pigesnės, nei rusiškos dujos. Ir dabar ta svajonė virto realybe. Europoje dominuojančioms rusiškoms dujoms SGD iš JAV tampa vis konkurencingesnės.

Tam, kad Klaipėdą pasiektų SGD iš JAV, reikėjo didelio įdirbio, kurį Lietuva pradėjo dar 2011 m. Šiandieninis rezultatas – tai nuoseklaus ir atkaklaus Lietuvos valstybės vadovų, diplomatų, Energetikos ministerijos ir valstybinių įmonių darbo vaisius. Reikia pažymėti, kad Lietuva yra ne tik pirmoji Baltijos šalyse, bet viena pirmųjų šalių Europoje, į kurią atplaukė amerikietiškos SGD dujos.

– Pažymėjote, kad amerikietiškos dujos – pigesnės už rusiškas. Ar tai reiškia, kad dujos atpigs ir Lietuvos gyventojams?

– Taip, praėjusią savaitę Lietuvą pasiekusios dujos yra pigesnės už rusiškas. Pigiau importuojamos SGD leidžia perspektyvoje tikėtis ir mažesnių kainų mūsų vartotojams. SGD rinkoje situacija yra įtempta tuo požiūriu, kad yra didelė konkurencija tarp tiekėjų. Vartotojams tai yra gerai, nes būtent jie anksčiau ar vėliau tampa konkurencinės kovos rinkoje laimėtojais.

SGD rinka yra globali ir labai dinamiška, kainos nuolat keičiasi. Prognozuojama, kad, baigus įgyvendinti SGD gamyklų projektus Australijoje, JAV ir kitose šalyse, šių dujų eksporto apimtys iki 2020 m. išaugs apie 50 proc., o JAV artimiausiais metais taps trečia pagal dydį SGD eksportuotoja pasaulyje. Kompanija "Cheniere", atgabenusi į Lietuvą pirmąjį JAV, Teksaso valstijoje pakrautą SGD krovinį, yra viena didžiausių šių dujų tiekėjų. Šios kompanijos atstovai pažymėjo, kad pirmasis krovinys yra bendradarbiavimo startas, o kompanija yra pasirengusi toliau tiekti dujas Lietuvai ir regionui.

Tai, kad mes turime du alternatyvius kelius, kaip importuoti dujas į Lietuvą, ir tai, kad mes turime vis daugiau skirtingų tiekėjų, iš kurių galime įsigyti šį kurą, reiškia, kad yra konkurencija ir ji didėja. Nebėra vieno monopolinio žaidėjo diktato, nuo kurio Lietuvos vartotojai kentėjo ilgus metus. Vyksta tai, ko Lietuva ir siekė investuodama į Klaipėdos SGD terminalą – konkurencinė kova tarp skirtingų dujų tiekėjų dėl didesnės Lietuvos dujų rinkos dalies, o iš tokios konkurencinės kovos dujų rinkoje pirmiausia laimi Lietuvos vartotojai.

– Dalis Lietuvą pasiekusių dujų iš JAV jau yra saugomos Inčukalnio dujų saugykloje. Kodėl tai svarbu?

– Matome, kad šią vasarą turime tokias SGD tiekimo apimtis, kad Klaipėdos terminalas tam tikru sezonu jau yra net per mažas. Pigiau įsigytas dujas saugosime saugykloje, o žiemą jas vartosime. Ši terminalo ir saugyklos sinergija yra naudinga mūsų vartotojams ir ją reikia išnaudoti. Anksčiau Inčukalnio dujų saugyklą pirmiausia vertinome dėl saugumo. O dabar matome, kad šiai saugyklai veikiant kartu su mūsų SGD terminalu, ne tik stipriname tiekimo saugumą, bet galime iš to turėti ir ekonominę naudą.

– Per paskutinius kelerius metus SGD importo kainos mažėjo apie 50 proc. Ar tai reiškia, kad Klaipėdos terminalas sumažino kainas ne tik Lietuvos, bet taip pat Estijos ir Latvijos vartotojams?

– Tikrai, taip. SGD terminalas nustato vadinamąsias kainų lubas visoms Baltijos šalims. Taigi, kuo tos lubos mažesnės, tuo mažesnę kainą priverstas siūlyti "Gazpromas", norėdamas mūsų rinkoje parduoti rusiškas dujas. Estijos įmonės jau pernai naudojosi SGD terminalu, Latvijai tokios galimybės atsirado šiemet, kai buvo atverta Latvijos dujų rinka.

Taigi visam regionui Klaipėdos SGD terminalas sukūrė pridedamąją vertę ir mes matome būdų, kaip tą vertę dar galima būtų padidinti. Kalbu apie bendrą regioninį sutarimą dėl SGD infrastruktūros plėtros. Latvijai ir Estijai esame pateikę, mūsų požiūriu, pati racionaliausią ir optimaliausią sprendimą, kuris leistų labiausiai sumažinti dujų kainas visų trijų šalių vartotojams. Sutarę galėtume pretenduoti ir tikėtis Europos Sąjungos finansinės paramos regiono dujų infrastruktūrai. Sumažindami Klaipėdos SGD terminalo išlaidas, didintume konkurenciją tarp SGD ir rusiškų vamzdinių dujų. Yra paskaičiuota, kad regioninis sutarimas jau nuo 2019 m. leistų iki 5 proc. sumažinti dujų kainas Baltijos šalių vartotojams, o tai reiškia, kad vartotojai sutaupytų dešimtis milijonų eurų per metus. Būtų gaila tokią galimybę prarasti, nes kita galimybė pretenduoti į ES paramą, tiesa, jau daugiau teorinė nei reali, atsirastų po dviejų ar trejų metų.

– Kokias perspektyvas Jūs brėžiate Lietuvos SGD terminalui?

– Lietuvos SGD terminalas yra vieninteliai vartai, pro kuriuos į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis gali įplaukti SGD kroviniai iš bet kurios pasaulio šalies. Pernai turėjome du SGD tiekėjus, šiemet – jau keturis. Iš esmės 2017 m. buvo labai reikšmingi terminalui Klaipėdoje. Metų pradžioje SGD pirmą kartą perkrautos į mažos apimties SGD dujovežį ir tai net pasauliniu mastu yra unikali operacija, vasaros pabaigoje – pirmosios SGD iš JAV kompanijos, rudenį laukia SGD paskirstymo stotelės testavimas ir veiklos pradžia. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, atsiveria dar daugiau galimybių. Sukūrus regioninę dujų rinką ir nutiesus dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Suomijos ir Estijos, dar daugiau šalių, pavyzdžiui, jau ir Baltarusija, Ukraina ar Suomija, galėtų pasinaudoti Klaipėdos SGD terminalo teikiamais konkurenciniais privalumais.

SGD terminalas kaip vartai turi didelę strateginę ir konkurencinę vertę. Todėl neatsitiktinai ir atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte siūlome SGD terminalą vertinti kaip ilgalaikį tiekimo saugumą ir konkurencingumą užtikrinantį projektą ne tik iki 2024 m., bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

– Ar galime sakyti, kad šiandien Lietuva yra energetiškai nepriklausoma?

– Turėdami Klaipėdos SGD terminalą, esame nepriklausomi ir saugūs dujų tiekimo požiūriu. Tačiau elektros sektoriuje, net ir turėdami dvi jungtis į Lenkiją ir Švediją, mes vis dar nesame savarankiški ir saugūs. Lietuva, Latvija ir Estija yra vienintelės ES valstybės, kurios iki šiol priklauso ne Vakarų, o Rytų elektros sistemai, kontroliuojamai iš Maskvos. Privalome sutelkti jėgas ir siekti, kad kuo greičiau – iki 2025 m. – nerizikuodami savo energetiniu saugumu, prisijungtume prie Vakarų Europos elektros sistemos.

Mindaugas Jusius

Bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius:

– Jei prieš šešerius, penkerius ar dvejus metus mąstėme, jog netolimoje ateityje JAV gali tapti reikšmingu suskystintųjų gamtinių dujų, kurios gali būti tiekiamos ir į Lietuvą, eksportuotoju, tuo padedant užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą bei konkurencingas Lietuvos dujų rinkos kainas, šiandien galime konstatuoti faktą, jog dėk kompanijos "Cheniere" pasaulinė SGD rinka pasikeitė negrįžtamai. Lygiai taip pat Klaipėdos SGD terminalas negrįžtamai pakeitė Baltijos gamtinių dujų rinką: sukurta energetinė nepriklausomybė, atverta atvira Baltijos dujų rinka, užtikrintas alternatyvus energetinio šaltinio pasirinkimas konkurencingomis rinkos kainomis.