UOSTAS – GEROS PARTNERYSTĖS PAVYZDYS

Gera Klaipėdos uosto veikla siejama su viešumu, skaidrumu ir gera, nesavanaudiška valstybės per Uosto direkciją ir privataus verslo partneryste.

Sėkmės formulė

Net didžiausi skeptikai nepaneigs to, ką teigia skaičiai apie uosto investicijas. Nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atliktos investicijos į infrastruktūrą valstybei atsiperka per trejus metus. Vienas Uosto direkcijos investuotas euras atneša 3,65 euro viešojo sektoriaus pajamų. Lietuvoje nėra kitos srities, kur būtų toks greitas atsipirkimas.

Kitas itin svarbus faktas yra tai, kad vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai 2,02 euro privačių investicijų į uosto sandėlius, techniką, įrangą. Čia ir yra atsakymas, kodėl Klaipėdos uostas yra vienas moderniausių ir turi naujausias uostų veiklos technologijas.

Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pripažinta pelningiausia transporto sektoriaus įmone. Įvertinus uostų krovą, pajamas vienai tonai krovinio, pelningumą, investicijas, turto grąžą paaiškėjo, kad efektyviausi Europos uostai yra Klaipėda ir Talinas. Jų pelningumas atitinkamai 51 ir 50 proc. Šalia jų pagal pelningumą yra ir Amsterdamas – 48 proc.

Klaipėdos uostas ne tik pelningas, bet ir skatina regiono ekonomikos vystymą. Pernai uosto ir su juo susijusios įmonės valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė beveik 800 mln. eurų. Ekonomistai vertinimu, kai bus įgyvendinti numatyti uosto plėtros planai (2018-2021 m. planuojama investuoti per 407 mln. eurų) valstybės, savivaldybių biudžetai pasipildytų maždaug 1,5 mlrd. eurų. Uostas duoda milžinišką naudą valstybei, yra jos ekonomikos variklis.

Uoste laikomasi susitarimų

Neabejotinai didžiausia Klaipėdos uosto vertybė yra valstybės per Uosto direkciją ir privataus verslo partnerystė. Ji nesavanaudiška ir atvira. Svarbiausi uosto veiklos ir vystymo sprendimai aptariami viešai, dalyvaujant ir žiniasklaidai Uosto taryboje ir Uosto plėtojimo taryboje.

Geros valstybės ir verslo partnerystės Klaipėdos uostui yra pavydima konkuruojančiuose uostuose. Didele vertybe esanti partnerystė buvo gludinta dešimtmečius. Valstybė investuoja į uosto infrastruktūrą, kurią pati ir valdo. Ir tai skatina privatų verslą investuoti į krovos techniką, sandėlius, įrangą, vadinama suprastruktūrą. Viso to rezultatas - nauda šaliai, jos ekonomikai.

Investicijos į uosto infrastruktūrą yra tarsi dvejopos. Vienos tos, kurios naudingos visiems uosto naudotojams, kitos, kurios susietos su konkrečiomis kompanijomis. Susietosios investicijos paprastai atliekamos ir pačioms uosto krovos kompanijoms prisiėmus tam tikrus įsipareigojimus.

Uosto direkcija su konkrečiomis kompanijomis pasirašo infrastruktūros gerinimo sutartis. Pagal jas Uosto direkcijai investuojant į infrastruktūrą uosto kompanija prisiima įsipareigojimą investuoti du kartus daugiau į suprastruktūrą. Prie sutarčių kaip priedai pridedamos ir investicijų į infrastruktūrą prašančių kompanijų verslo planai su aiškiai išreikštais skaičiais, kiek padidės krova.

„Nuo 2012 m., kai taikoma infrastruktūros gerinimo sutarčių tvarka, nebuvo nė vieno atvejo, kad uosto kompanijos nebūtų įvykdžiusios prisiimtų įsipareigojimų“, - teigė Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.

Kasmet vis didėjanti Klaipėdos uosto krova yra nuolatinių investicijų į uostą rezultatas. Pagal investicijų kryptis galima spręsti ir vertinant atskirų uosto kompanijų krovos šuolius. Kompanijos kreipėsi į Uosto direkciją su savo veiklos planais, įrodinėjo, kad Uosto direkcija investuotų į infrastruktūrą, kuri pagerintų jų krovą. Geri rezultatai neateina savaime. Dėl jų reikia sunkiai dirbti.

Kitas niuansas, anot M.Armonaičio, yra tai, kad infrastruktūros pagerinimo sutartys leidžia tiksliai sudėlioti Uosto direkcijos ir kompanijų investicijų planus, infrastruktūros ir suprastruktūros gerinimo darbų grafikus. Sutartys tarp Uosto direkcijos ir naudotojų leidžia planingai vystyti uostą.

Rengsis priimti naujus laivus

Neseniai susitarimas buvo pasirašytas tarp Uosto direkcijos ir dviejų kompanijų - su jūrų keltų veikla susietų DFDS ir „Centrinio Klaipėdos terminalo“. Uosto direkcija prailgins 80A–81A pirsą, kad prie jo galėtų švartuotis iki 235 metrų ilgio jūrų keltai.

Anot M.Armonaičio, DFDS kompanija į Klaipėdos uostą įves naujus, Kinijoje užsakytus statyti 230 metrų ilgio keltus. Tai yra didžiulė kompanijos investicija. Uostas už didesnius keltus gaus daugiau rinkliavų.

Dabar į Klaipėdą plaukioja iki 200 metrų ilgio jūrų keltai. Didžiausi iš jų priima iki 2500 metrų krovinių ir 500 keleivių. Nauji keltai priims iki 4000 metrų krovinių ir turės 600 vietų. Nemažiau svarbu ir prestižas, kad į Klaipėdą plaukios nauji, modernesni ir patogesni jūrų keltai. Modernizuoti laivyną skatina ir didėjantys gamtosauginiai reikalavimai.

„Mums labai svarbu pasirengti priimti didžiausius Baltijos jūroje plaukiosiančius jūrų keltus. Jei mes to nedarytume, tai darytų kiti. Konkurencija Baltijos jūroje didelė. Visi siekia sudaryti sąlygas priimti didesnius laivus“, - aiškino M.Armonaitis. Naujieji laivai Klaipėdos uoste atsiras 2021 m. Iki to laiko Uosto direkcija prailgins pirsą.

DFDS veikla Klaipėdos uoste yra išskirtinė. Ši kompanija pavertė Klaipėdą atraminiu savo veiklos Baltijos jūroje uostu. Ji nuolat augina ir keleivių, ir krovinių srautus. DFDS Laivyno modernizavimas vyko nuolat. Naujesnės kartos laivais pakeisti visi į Klaipėdą plaukioję jūrų keltai.

„Paslaugų kokybės gerinimas, tinkamas pasiruošimas klientų ateities poreikiams, yra natūrali bendrovės ilgo ir nuoširdaus darbo Klaipėdoje - viename iš DFDS kertinių uostų Baltijos jūroje - dalis. Tokia – virš 230 milijonų eurų siekianti investicija, yra sunkiai įsivaizduojama be sėkmingos partnerystės su Klaipėdos valstybine jūrų uosto direkcija, kurios investicijos į Centrinio Klaipėdos terminalo pirso pailginimą, įgalina ne tik vystyti keltų verslą Lietuvoje, sustiprina Klaipėdos, kaip ro-ro krovinių lyderės pozicijas Baltijos rytinėje pakrantėje, bet ir sukuria sąlygas naujų darbo vietų atsiradimui“, - teigė DFDS Lietuvos filialo vadovas Jonas Nazarovas.