UOSTO TURTAS DIDĖS KARTU SU ĮSIPAREIGOJIMAIS

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyksta procesai, kurie susiję ir su jos akcionavimu kitais metais.

Griežti investicijų planai

Akcionavimui ruošiamoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje didėja turto dalis, kuri visa kol kas priklauso valstybei.

Ar bus kitaip, tai yra ar bent kokia nors dalis priklausys ir Klaipėdos miesto savivaldai, parodys laikas. Bent jau Klaipėdos miesto savivaldybė yra pareiškusi norą gauti dalį valstybei priklausančio Uosto direkcijos turto. Taip pat į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybą yra įtrauktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Šiandien aišku viena, kad iki kitų metų liepos 1 d. planuojama akcionuoti Uosto direkcija artimiausiems metams turės itin griežtus investicijų planus. Ji iki 2022 metų yra numačiusi investuoti net 407 mln. eurų.

Ir valstybė, ir savivaldybė, jei jai tektų dalis Uosto direkcijos akcijų, dėl intensyvių investicijų vargu ar galėtų tikėtis kokių nors dividendų per artimiausius metus.

2017 metų investicijos

Vyriausybė priėmė nutarimą pagal kurį uosto direkcijos turtas bus didinamas 28 mln. 833 tūkst. 972 eurais.

Iš jų 28 mln. 713 tūkst. 912 eurų sudarys per 2017 m. ir 2018 m. pirmus du mėnesius įsigyto turto ir atliktų darbų vertė. Per 2017 m. valstybės turto dalis dėl investicijų didėjo 24,05 mln. eurų. Didžiausi atlikti darbai buvo Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 metrų, įskaitant apsauginės sienutės įrengimą (7,76 mln. eurų), 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos II ir III etapai (4,28 mln. eurų), 101-105 krantinių rekonstrukcijos (4,24 mln. eurų), uosto geležinkelių statyba ir remontas (2,21 mln. eurų), 139-140 krantinių rekonstrukcija (2,03 mln. eurų). Šiemet per pirmuosius 2 mėnesius atlikta darbų už 3,46 mln. eurų. Daugiausiai 1,13 mln. eurų vėl buvo skirta 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos II ir III etapams, 781 tūkst. eurų - Malkų įlankos gilinimui.

Likusią 120 tūkst. 60 eurų dalį sudarys kartu su Lietuvos geležinkeliais įgyvendinto Krovinių ir prekių informacinės sistemos modernizavimo sistemos vertė. Šis projektas atliktas naudojantis Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis.

Turtas nuolat didėjo

Valstybės nuosavybę atitinkantis Uosto direkcijos turtas pastaraisiais metais nuolat didėjo.  2015 m. jis siekė 384 mln. 5 tūkst. eurų, 2016 m. - 406  mln. 141 tūkst. eurų, 2017 m.- 430 mln. 425 tūkst. Eurų.

Šiemet turto dalis didėjo labiausiai - net 28,83 mln. eurų. Valstybės nuosavybę atitinkantis Uosto direkcijos turtas šiemet jau siekia 459,26 mln. eurų.

Panašu, kad dėl investicijų uosto turto vertė per ateinančius metus dar labiau didės. Pagal  Uosto direkcijos 2018–2021 m. strateginį veiklos planą šiemet suplanuota 31,47 mln. eurų, 2019 m. - 129,37 mln. eurų, 2020 m. - 143,76 mln. eurų, 2021 m. - 102,47 mln. eurų investicijų, kurios didins uosto kapitalą.

Krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams (įskaitant molų rekonstravimą) numatoma 72 proc. dalis, akvatorijos gilinimo darbams – 18 proc., geležinkelio kelių statybai ir rekonstrukcijai - 6 proc., projektavimo darbams (įskaitant išorinio uosto projektavimą) – 1 proc., privažiavimo keliams sutvarkyti – 1 proc. 36 proc. investicijų Uosto direkcija numato finansuoti nuosavomis lėšomis. Numatoma panaudoti ES struktūrinių fondų finansavimą. 2019–2021 m. laikotarpiu planuojama imti ir naujas paskolas.

Iki 2020 m. pabaigos Uosto direkcija yra suplanavusi išgilinti Malkų įlanką iki 14,5 m,

pradėti uosto laivybos kanalo išgilinimo iki 17 m rangos darbų I etapą, kurį planuojama užbaigti 2022 m., pradėti molų rekonstrukcijos ir Kuršių nerijos šlaito stabilumą užtikrinančius statybos darbus, kuriuos planuojama užbaigti 2022 m., iki 2021 m. pabaigos, įvykdžius išorinio giliavandenio uosto statybos paruošiamuosius darbus, parengti galimus išorinio uosto statybos projektinius sprendinius.