Uosto užimtumas kai kur peržengė ribas | kl.lt

UOSTO UŽIMTUMAS KAI KUR PERŽENGĖ RIBAS

Klaipėdos uostas yra vienas iš intensyviausiai naudojamų rytinės Baltijos jūros regione.

Vienas laivas po kito

Tiek krovinių siuntėjams, tiek laivų savininkams yra aktualu, kad laivai būtų aptarnaujami kuo greičiau. Tai įmanoma, kai atplaukus laivui krautis jam nereikia laukti kol išplauks kitas.

Kai uostas ar atskira krantinė yra apkrauta iki 70 proc., tai beveik garantuoja, kad nebus laivų prastovų. Kai tas procentas didesnis jau laikas susirūpinti, ką daryti, kaip gerinti infrastruktūrą. Nors Klaipėdos uostas krovė rekordinį 43 mln. tonų krovinių kiekį, 2017 m. bendras jo krantinių užimtumas buvo 55 proc. Atskirų krantinių užimtumas gerokai peržengė 70 proc. ribą.

Birių krovinių krauta net 19,24 mln. tonų. Birių krovinių krantinių užimtumas siekė net 68 proc.

Iš birių krovinių labiausiai net 95 proc. buvo užimtos „Birių krovinių terminalo“ krantinės. Jos panaudojamos ir efektyviausiai. 101-102 krantinėse pernai iš viso krauta 4,4 mln. tonų krovinių. Čia nuolat stovėdavo po 1-2 didelius laivus. Neatsitiktinai net ir vykstant krantinių rekonstrukcijai laivai stovėjo „Birių krovinių terminale“ ir vyko krova.

70 proc. dėl trąšų krovos ir 63 proc. dėl grūdų krovos pernai buvo panaudojamos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinės.

Jūrų krovos kompanijos „Bega“ krantinės dėl trąšų krovos panaudotos 62 proc., bet dėl grūdų tik 16 proc. Pernai dėl lietingos vasaros grūdų kiekis uoste buvo mažesnis. Ne tik derlius buvo mažesnis, bet per lietų trikdoma trąšų, grūdų, cukraus ir šaldytų produktų krova.

Intensyviai net 70 proc. krantines birių krovinių krovai pernai naudojo „Vakarų krova“. Ji krauna įvairius žemės ūkio produktus, trąšas, druską, skaldą. 

Kas labiausiai stebina?

Iš generalinių krovinių, kurių grupė uoste pernai buvo antroje vietoje. Iš viso krauta 12,44 mln. tonų, daugiausiai buvo konteinerių. Skaičiuojant tonomis jų kiekis siekė 5,7 mln. tonų. Antroje vietoje - jūrų keltais gabenami, vadinami ro ro kroviniai. Jų kiekis sudarė 4,9 mln. tonų.

„Klaipėdos konteinerių terminalo“ konteinerių krovos užimtumas siekė 82 proc. Šios kompanijos veikla labiausiai stebina. Ji yra Malkų įlankoje, kur sąlyginai gyliai nedideli. Vien šios bendrovės naudojamoje 143 krantinėje krauta 3,2 mln. tonų konteinerių.

„Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo krovos užimtumas pernai siekė tik 27 proc. Bet ši kompanija krovos apyvartą neįtikėtinai smarkiai padidino šiemet, kai į ją pradėjo plaukti transokeaniniai konteineriniai laivai. Per 7 šių metų mėnesius jos konteinerių krova didesnė net 95,8 proc. Iš viso krauta 192,5 tūkst. TEU.

Taip pat šiemet teigiamą konteinerių krovą išlaiko ir „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Per pusmetį jis krovė 162,6 mln. TEU ir krova buvo 18 proc. didesnė nei pernai. Tikėtina, kad pagal 2018 m. rezultatus konteinerių terminalų krantinių apkrovimas Klaipėdos uoste bus vienas iš didžiausių. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje kaip tik dėl sparčiausiai augančios konteinerių krovos, pirmiausia ir prireiks išorinio uosto.

Pernai jūrų keltais gabenamų krovinių didžiausia dalis jau buvo kraunama „Centriniame Klaipėdos terminale“ (CKT). Iš 4,9 mln. tonų - net 3,6 mln. tonų. Jos terminalo apkrovimas siekė 60 proc. Kita dalis ro ro krovinių dar buvo kraunama jūrų perkėloje. Šiemet jau visi ro ro kroviniai yra CKT ir jo krantinių apyvartumo procentas dar padidėjo. Juo labiau, kad atsirado ir nauja linija į Švediją. Tarp labiausiai užimtų krantinių buvo jos naudojama 81a krantinė (pirsas).

Iš kitų generalinių krovinių Klaipėdos uoste yra sąlyginai nedidelis kiekis geležies ir plieno produktų (pernai 976 tūkst. tonų), medienos (262 tūkst. tonų). 

Skirtingas krantinių užimtumas

Iš 11,49 mln. tonų skystų produktų net 9 mln. tonų sudarė naftos produktai.

Net 7,66 mln. tonų pernai jų krovė „Klaipėdos nafta“. Jos krantinės pernai buvo užimtos 85 proc. Antroje krantinėje pernai krauta 4,3 mln. tonų naftos produktų, krantinėje nr. 1.  - 2,4 mln. tonų naftos produktų. Šios krantinės taip pat apkrautos labiau nei įmanoma. Per kelis metus jas numatoma iš esmės rekonstruoti.

Dar didesniu net 86 proc. intensyvumu pernai buvo apkrautos Klaipėdos jūrų krovos kompanijos „Bega“ krantinės, kur krauti skysti chemijos produktai.

„Krovinių terminalo“ naftos produktų krovos užimtumas pernai siekė 55 proc.

Antras pagal kraunamą kiekį iš skystų produktų buvo skystos trąšos. Iš viso 1,1 mln. tonų.

„Vakarų krovos“ skystų produktų krovos krantinių užimtumas siekė 44 proc., KLASCO skystų trąšų krovos krantinių užimtumas - 40 proc. 

Iš skystų krovinių Klaipėdos uoste taip pat kraunami melasa, augalinis aliejus ir dar grupė įvairių produktų.

Bendrai vienas iš žemesnių pernai buvo „Kamineros krovinių terminalo“ krantinių užimtumas. Jis siekė 41 proc. „Malkų įlankos terminale“ krovos pajėgumų užimtumas siekė kraunant birių krovinius 57 proc., medieną - 31 proc. 

Tačiau, ko gero, pats mažiausias pernai buvo „Klaipėdos Smeltės“ krovos pajėgumų užimtumas - dėl konteinerių jis siekė 27 proc., birių krovinių - 44 proc., kitų įvairių krovinių - 12 proc.

Vertinant pagal atskiras uosto krovos kompanijas pernai daugiausiai krovė KLASCO (9,02 mln. t), „Klaipėdos nafta“ (7,66 mln. t), „Birių krovinių terminalas“ (7,58 mln. t), „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (4,04 mln. t), „Bega“ (3,87 mln. tonų), „Centrinis Klaipėdos terminalas“ (3,59 mln. t), „Klaipėdos Smeltė“ (2,89 mln.t), „Krovinių terminalas“ (2,18 mln. t), „Vakarų krova“ (1 mln. t), „Malkų įlankos terminalas“ (0,91 mln. t) ir „Kamineros krovinių terminalas“ (0,42 mln. t).

Rašyti komentarą
Komentarai (11)

Apie ką?

Apie ką iš vis šitas straipsnis su labai jau klaidinančia antrašte. Kaip galima krauti daugiau nei įmanoma? Jei kraunama, reiškia įmanoma. Keistas ir nesuprantamas surašymas. O sakantiems, kad Klaipėdai nereikia uosto, tai aš nuoširdžiai neturiu žodžių. Visiškai neturite supratimo apie ką kalbate. Kiek darbo vietų (tiesioginių ir ne) ir pajamų uostas generuoja miestui.

Manau, kad...

Labai geras straipsnis, aiškiai sudėliota, kad uostas yra nuolat augantis ir jį būtina vystyti. Į uostą reikia žiūrėti, kaip į visos Lietuvos ekonomikos variklį.

Nuomonė

Jei norime, kad Klaipėda vystytusi, nustokime kalbėti apie išorinį uostą Būtingėje. Jo ten neįmanoma pastatyti dėl per mažo gylio jūros pakrantėje ir kaimynystės su Latvija. Kalbėti reikėtų apie tai, kokią naudą iš išorinio uosto ir bendrai iš uosto gaus Klaipėda. Uostas yra tam tikras nepatogumas ir Klaipėdos miestas už nepatogumus turi būti teisingai atlyginta.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS