ŽVEJAMS KAIP IR JŪRININKAMS – SPECIALI SUTARTIS

Žvejai iki šiol laivuose laikyti tarsi žemesne kasta, prilyginti jūrininkams.

Ratifikavo konvencijas

Jūrininkas mūsų šalyje yra viena iš svarbesnių profesijų. Šiai profesijai, kaip vienai iš nedaugelio, specialiais dokumentais tvirtinamos darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose apibrėžiantys dokumentai.

Taip yra todėl, kad jūrininkų darbas yra griežtai reglamentuotas tarptautine konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Iki šiol kiek paprastesnės sąlygos buvo tik dėl darbo žvejybos laivuose. Bet situaciją pakeitė konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje.

Abi šias konvencijas Lietuva yra ratifikavusi ir jau privalo laikytis.

Tai reiškia, kad jei iki šiol žvejai į reisą dar rizikuodavo plaukti be sutarties, tai dabar jiems to daryti griežtai nerekomenduojama.

Laikas – svarbus veiksnys

Vyriausybės nutarimu neseniai patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties su jūrininku forma. Tai kas įrašyta joje privaloma laikytis visuose laivuose, taip pat ir žvejybiniuose. 

Formoje tiksliai turi būti nurodyta jūrininko darbovietė, laivas, jo registracijos numeris, reisas ar reisai į kuriuos plaukiama. Tiksliai turi būti nustatytas darbo sutarties terminas – pradžia ir reiso pabaiga, numatytos aplinkybės, kada galimi vienokie ar kitokie reiso termino pakeitimai.

Kitas griežtas reikalavimas – sutartyse turi būti nustatoma darbo laiko norma – valandų skaičius per dieną ar savaitę ir poilsio laikotarpių trukmė – parai ir septynių parų laikotarpiui. Įdomu tai, kad jei darbo laiko norma neįrašoma, yra laikoma, kad susitarta dėl 40 valandų per savaitę darbo laiko.

Be maisto pataria neplaukti

Svarbus akcentas Jūrininkų darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai.

Sutartyse gali būti numatytos ir papildomos garantijos, kompensacijos ir kiti darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, bet jiems neprieštarauja.

Akcentuota, kad laivuose, į kuriuos kviečiami dirbti jūrininkai, tarp jų ir žvejai, turi būti pakankamas kiekis maisto atsargų ir geriamo vandens. Jei to nėra, įgula turi teisę atsisakyti plaukti į reisą.

Patvirtintame Vyriausybės nutarime pavyzdinėje jūrininko sutartyje turi būti nurodytas ir laikas, kada tiksliai jūrininkas turi pradėti dirbti laive, kur ir kada jis turi atvykti į laivą.