KLASCO pertvarkys atsilaisvinusią perkėlą | kl.lt

KLASCO PERTVARKYS ATSILAISVINUSIĄ PERKĖLĄ

Paskutiniąsias savaites Jūrų perkėlos terminalas gyvuoja kaip Tarptautinė jūrų perkėla – paskutinę keltų liniją iš jos DFDS planuoja iškelti dar šiais metais.

Toliau aptarnaus keltus

Klaipėdoje veikiančios danų kompanijos DFDS padalinys, Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) vadovybė ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) yra suderinusi keltų linijos tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno perkėlimo terminą.

Ši linija į CKT persikels šių metų spalio 2 dieną. Iš šio terminalo plaukios keltai ne tik į Karlshamną, bet ir į Vokietijos Kylį ir Danijos Fredericiją.

Persikėlus į CKT paskutinei Klaipėdos jūrų linijai šiame terminale krovininių automobilių srautas per parą išaugs nuo 300 iki 500 vienetų. Per savaitę vietoje 9 keltų CKT bus priimama 16 jūrų keltų.

„Ne kartą esame girdėję iš mūsų partnerių – DFDS kompanijos, kad jie teigiamai vertina mūsų darbuotojų aukštą darbų kokybę. KLASCO komanda, kuri aptarnauja jūrų keltus, yra užgrūdinta, sėkmingai vykdo iššūkius ir visiškai užtikrins tinkamą servisą perkėlus keltų linijas, pagal grafikus atliks visų 3 linijų DFDS laivų iškrovimą bei pakrovimą“, - teigė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Pagal tarpusavio sutartis KLASCO vykdo visų jūrų keltų pakrovimo ir iškrovimo darbus Centriniame Klaipėdos terminale.

Anot A.Paužos, jūrų keltais gabenamų krovinių srautai Klaipėdos uoste pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Prieš gerą dešimtmetį gabenusi jūrų keltais 2-3 mln. tonų krovinių per metus dabar DFDS jų gabena apie 5,5 mln. tonų.    

Ruošiamasi terminalų statyboms

Šiandien daugelį domina, koks likimas laukia daugiau kaip prieš 30 metų kariniais tikslais statytos jūrų perkėlos?

„Buvo keli Smeltės pusiasalio tolesnio vystymo variantai. Atlikus studiją, priimtas sprendimas kurti multifunkcinę zoną su 3-5  terminalais. Juos jungs bendra geležinkelio, komunikacijų ir energetinė sistemos“, - aiškino KLASCO vadovas A.Pauža.

Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta konkrečių terminalų paruošiamieji projektavimo darbai, ruošiamasi statyboms, derinami susitarimai su partneriais dėl krovinių. Uosto direkcijai jau pateiktos paraiškos dėl Smeltės pusiasalio krantinių rekonstrukcijos ir laukiama atsakymų.

Vietoje jūrų perkėlos įrengtoje naujoje krovos zonoje bus įvairių krovinių – ir tokių, kuriuos dabar krauna KLASCO, ir naujų.

A.Pauža pažadėjo, kad krova maždaug 50 ha teritorijoje nebus mažesnė nei tada, kai Jūrų perkėlos terminale buvo visos DFDS laivybos linijos.

Liks ir ro ro  krantinė, kuri galės priimti jūrų keltus, jei atsirastų naujos linijos. Ji galės priimti ir kitokius ratinius ar nestandartinius krovinius.

Į Jūrų perkėlos terminalo teritoriją bus perkelta „Klaipėdos laivų remonto“ veikla. A.Pauža teigė įsivaizduojantis, kad ji turi gražią ateitį, kaip uosto inžinerinio verslo dalis.  

Griaus senuosius statinius

Anot A.Paužos, randami bendri sprendiniai su Uosto direkcija ir „Lietuvos geležinkeliais“,  kaip pagreitinti Jūrų perkėlos terminalo rekonstrukciją.

Krantines reikia iš esmės perstatyti ir išgilinti prie jų pritaikant krauti „Panamax“ tipo laivus. Dabar krantinės yra seklios. Prie jų vos 9 metrų gylis.

Pertvarkant pačią jūrų perkėlą, numatyta joje griauti senuosius statinius, geležinkelio linijas.

Pertvarkos galėtų prasidėti jau kitais metais.

Pirmasis terminalas galėtų pradėti veikti maždaug po 2,5 metų, o visas kompleksas pilnai būtų perstatytas per 5-7 metus.

„Jei Klaipėdos uostas nori išlikti konkurencingas, jis privalo atsinaujinti.  Nauji krovinių savininkai į vieną ar kitą uostą eina su krovinių paketais. Jei gali pasiūlyti greitas ir kokybiškas paslaugas krauti laivus, krovinių sulauksi. Tą įrodė ir KLASCO, ir kitos uosto kompanijos. Todėl Klaipėdos uostas ir yra vienas sparčiausiai besivystančių Baltijos jūros regione“, - akcentavo A.Pauža, pridūręs, kad pasiekti gerus rezultatus nėra lengva, nes tenka dirbti didžiulės konkurencijos ir nuolat besikeičiančios geopolitinės situacijos rėmuose.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Romas

Nespėjo Baltijos žiedo sutvarkyt, nes Europos komitetas pareikakavo gražinti pinigus už ckt, todel ir perkeke keltu linijas, kad parodyti, atseit dirba. Visiems senoje perkeloje buvo geriau. O dabar nei furoms vietos, nei vagonams

liuks

Jau dabar kamsciai susidaro i kelta...ar taip turi buti kad furos stovetu baltijos prospekte eilej i kelta....ar cia normalu?....

liet.

reikejo pirmoi eilei isvaziavima sutvarkyt is CKT po to tik persikelti is Mukrano
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS